Žymų Archyvai: Dubingiai

Susitarimas dėl Dubingių pilies atkūrimo fondo steigimo

Vilniuje, Operos ir baleto teatre, balandžio 11 d., buvo sutarta dėl Dubingių pilies atkūrimo fondo steigimo. Susitarimą steigti fondą pasirašė žymiosios Radvilų giminės palikuonis kunigaikštis Motiejus Radvila, piliavietės archeologiniams tyrimams vadovavęs profesorius dr. Albinas Kuncevičius, mecenatų Rusteikų šeimos fondas, dovanojęs Dubingiams bažnyčią, advokatų kontoros „Sorainen ir partneriai“ vadovas ir nuostabus dubingietis – sodybietis Laimonas Skibarka bei kiti.

Dubingių pilies fondo steigimo sutartį numatoma pasirašyti šių metų gegužės mėnesį Radvilų pilies Dubingiuose vietoje. Džiugu, kad šiemet Mažosios Kultūros Sostinės – Dubingių – didžioji svajonė pradeda pildytis tokiomis gražiomis iniciatyvomis.

Talka Radvilų ąžuolyne

Lietuvos didikų Radvilų giminės istorija neatsiejama ir nuo Dubingių istorijos. 2009 metais į Dubingius grįžo žymiausių Radvilų giminės atstovų Mikalojaus Radvilos Rudojo ir Mikalojaus Radvilos Juodojo bei jų šeimos narių palaikai. Minint perlaidojimo metines, Lietuvos evangelikų reformatų bendruomenei kilo idėja Radvilų atminimą įamžinti paminkline lenta Dubingių piliavietėje, bei įprasminti Reformacijos gyvybingumą darbu krašto labui – pasodinti Radvilų ąžuolyną Dubingių/ Joniškio seniūnijos Trakų kaime. Pagrindinis ir nepailstantis šios idėjos variklis – Danguolė Juršienė, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos, Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios bendruomenės narė.

2011 balandžio 16 dieną, bendradarbiaujant Lietuvos evangelikų reformatų bendruomenei, Asvejos regioninio parko direkcijai bei Dubingių girininkijai, Dubingių seniūnijos Trakų kaime Žvernos hidrografiniame draustinyje, daugiau kaip šešiasdešimt talkininkų 1,3 ha plote pasodino 1300 ąžuoliukų ir beveik tiek eglaičių.

Sodintojų bendruomenė laiks nuo laiko čia susirinkdavo ir vadovaujama Valstybinių miškų urėdijos, Utenos regioninio padalinio, Dubingių girininkijos girininko Rolando Umbraso, atlikdavo medelių apsaugos darbus. Taip tad medeliai stiprėjo, stiebėsi vis aukštyn ir aukštyn. Stebėtinai daug sodmenų prigijo (pasak  specialistų, daugiau kaip 90 proc.).

2024-ųjų balandžio 6-osios rytą, kuris žadėjo tik lietų, į buvusią Dubingių smuklę, kur dabar  įsikūrusi Asvejos regioninio parko direkcija, jaunimo draugijos „Radvila” paraginti sugužėjo net keturios dešimtys talkininkų. Išklausę Alvydo Mituzo, kraštovaizdžio architekto, Lietuvos tautinio atgmimo ąžuolyno puoselėtojų grupės nario ir vadovo, informacijos apie gimstantį Radvilų Ąžuolyno komplekso tvarkymo ir įveiklinimo programos projektą, palydėti gražių Kęstučio Kaminsko, Dubingių seniūno, žodžių visi leidosi Ąžuolyno link.  Žinoma, nepamiršę bendrai nusifotografuoti ir…užsiregistruoti. Registracijos lapai liudija, kad akcijoje dalyvavo 40 žmonių.  Jauniausioji dalyvė – Berta Gluskinaitė 8 m. Gausiausiai atstovauta Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijai, taip pat sulaukta ir Draugijos partnerės – Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos atstovų (Rapolo Matulio ir Aurimo Garnelio, kurie atvyko su Aurimo tėčiu Vidmantu), taip pat Vilniaus evangelikų reformatų bendruomenės ir netgi futbolo klubo „Katastrofa“ narių. Tarp talkos dalyvių buvo ir 10 signatarų, taigi tų, kurie prieš 13 metų sodino Ąžuolyną. Iš jų net trys – Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos narės – D.Juršienė, Viktorija Liauškaitė, Aurelija Arlauskienė.

Pasidarbavus laukė Lauros Stanislovaitienės ant laužo išvirta košė, Dubingių smuklėje Justino Stanislovaičio ir Augustino Skeberdžio koncertas.

Aurelijos Arlauskienės tekstas ir nuotraukos

Radvilų ąžuolyno talkos dalyviai. Pirmoje eilėje – prieš 13 metų Ąžuolyną sodinę žmonės

Ąžuolyno idėjos pagrindinis ir nepailstantis variklis – Danguolė Juršienė, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos narė su dukra Jurga Gluskiniene ir vaikaite Berta

Puikiai darbavosi Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos atstovai – Rapolas Matulionis ir Aurimas Garnelis, kartu su Aurimo tėčiu Vidmantu

Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininko pavaduotojai doc. dr. Ina Dagytė-Mituzienė ir Vytautas Gocentas

Draugijos finansininkė Gabija Brazauskienė

Ši trijulė sustojo prie savo prieš 13 metų sodintų ąžuolų. Viktorija Liauškaitė, Aurelija Arlauskienė (Draugijos valdybos narės) ir Danas Arlauskas

Susitikimas Dubinguose

Rugsėjo 2 d. dauguma LRIKD valdybos narių, vadovaujant pirmininkui Donatui Balčiauskui lankėsi Dubingiuose (Molėtų raj.), kur Asvejos regioninio parko Lankytojų centre susitiko su Dubingių seniūnu Kęstučiu Kaminsku, Dubingių seniūnijos renginių organizatore Renata Mažeikyte-Čeponiene, Dubingių bendruomenės tarybos narėmis Gražina Pateckiene ir Janina Višumirskiene. D.Balčiauskas, pasidžiaugęs, kad Dubingiams suteiktas 2024 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės vardas, palinkėjo sėkmės įgyvendinant užsibrėžtus kilnius tikslus, plačiai visuomenei suteikiant galimybes artimiau susipažinti su šiuo nepaprastai įdomaus regiono kultūriniu savitumu bei trumpai apžvelgė Draugijos, veikiančios daugiau kaip 30 metų, veiklą. Draugijos vicepirmininkė, Paminklo Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams statymo Vilniuje, Reformatų sode, komiteto-fondo kanclerė doc.dr. Ina Dagytė-Mituzienė pristatė Draugijos ir Dubingių bendruomenės bendradarbiavimo sutarties projektą, kuriame, be kita ko,  numatoma suderintomis priemonėmis ir būdais tarpusavyje bendradarbiauti, siekiant abipusiškai naudingų tikslų: keistis patirtimi, aktualia informacija, plėtoti bei įgyvendinti veiklas, renginius, parodas, konferencijas, programas, projektus, stovyklas ir kitas priemones, susijusias su Lietuvos Reformacijos istorija bei kultūra ir Dubingių istorinio kultūrinio lauko plėtote ir vertės išryškinimu. „Geranoriškumu ir bendromis pastangomis grįstais abiejų šalių – Draugijos ir Dubingių bendruomenės – santykiais šioje sutartyje numatoma skatinti ir įtraukti šia tematika besidominčius Lietuvos Reformacijos istorinių centrų – Dubingių, Vilniaus, Biržų, Kėdainių, Tauragės žmones, ypač jaunimą, į kryptingas, rezultatyvias ir pagal galimybes inovatyvias kultūrines veiklas,“ – pabrėžė I.Dagytė -Mituzienė.  

Po malonaus susitikimo aplankyti Dubingių piliavietėje išlikę Radvilų rūmų fragmentai, nuo aplinkos poveikio uždengti gaubtu, taip pat buvusi evangelikų reformatų bažnyčios vieta su Radvilų laidojimo panteonu, kur 2009 metais iškilmingai perlaidoti Radvilų giminės atstovų palaikai ir kur kasmet, rugsėjo pradžioje, vyksta Lietuvos evangelikų reformatų pamaldos. Jos vyko ir šiemet. Po pamaldų apsilankyta naujojoje šv.Jurgio bažnyčioje, kur susitikta su klebonu kun. Dainiumi Jančiausku, bažnyčios mecenate Aurelija Rusteikiene. Pastaroji įdomiai pristatė Dubingių katalikų bažnyčios istoriją, papasakojo apie naujosios bažnyčios atkūrimo ypatumus. Šiltas ir nuoširdus susitikimas baigėsi jautria evangelikų reformatų dovana Dubingiams – smuikininko Liudviko Lahayne atliekamais kūriniais.

LRIKD inf.

Kęstučio Puloko nuotr.

Rugsėjo 3–5 d. Radvilų palaikų pagerbimo ir perlaidojimo programa

Dubingių piliavietė yra vienas iš įdomiausių archeologinių, istorinių ir memorialinių kompleksų Lietuvoje.

Dubingiai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minimi XIV a. Čia buvo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pilis, kuri XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje perėjo Radviloms. Skaitykite toliau