Žymų Archyvai: Radvilos

Susitarimas dėl Dubingių pilies atkūrimo fondo steigimo

Parašykite komentarą

Vilniuje, Operos ir baleto teatre, balandžio 11 d., buvo sutarta dėl Dubingių pilies atkūrimo fondo steigimo. Susitarimą steigti fondą pasirašė žymiosios Radvilų giminės palikuonis kunigaikštis Motiejus Radvila, piliavietės archeologiniams tyrimams vadovavęs profesorius dr. Albinas Kuncevičius, mecenatų Rusteikų šeimos fondas, dovanojęs Dubingiams bažnyčią, advokatų kontoros „Sorainen ir partneriai“ vadovas ir nuostabus dubingietis – sodybietis Laimonas Skibarka bei kiti.

Dubingių pilies fondo steigimo sutartį numatoma pasirašyti šių metų gegužės mėnesį Radvilų pilies Dubingiuose vietoje. Džiugu, kad šiemet Mažosios Kultūros Sostinės – Dubingių – didžioji svajonė pradeda pildytis tokiomis gražiomis iniciatyvomis.

Radvilų sugrįžtuvės

Parašykite komentarą

selonija.lt

Savaitgalį į Biržų pilį grįžo Radvilos – atidaryta unikali Jurgio Pergalingojo, Jonušo Radvilos ir jo žmonų portretų paroda. Ji atkeliavo iš Baltarusijos nacionalinio dailės muziejaus ir viešės pusmetį.

Praėjusiais metais „Sėlos“ muziejininkų iniciatyva Baltarusijos nacionaliniame istorijos muziejuje buvo atidaryta paroda, skirta pusbroliams Radviloms: Mikalojui Rudajam ir Mikalojui Juodajam. Tąkart biržiečiai į Baltarusiją gabeno eksponatus ne tik iš „Sėlos“ muziejaus, bet ir iš Valdovų rūmų bei Kėdainių muziejaus. Viešėdami Baltarusijoje, muziejininkai aplankė ir Nacionalinį dailės muziejų. Jame surado biržiečių portretus: Jonušo Radvilos, jo žmonų bei Jurgio Pergalingojo, kurio anūkas Kristupas Perkūnas Radvila pastatė Biržų pilį.

„Sėlos“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė pasakojo, jog vaikščiodami po ekspoziciją biržiečiai sutiko Baltarusijos nacionalinio dailės muziejaus direktorių ir pajuokavo, jog nori išsivežti Radvilas. Direktorius nesutriko: „Vežkit“.

Ši mintis muziejininkų nepaleido. Idėją parėmė ir Lietuvos kultūros taryba, projektui skyrusi 5000 eurų. Šie pinigai buvo panaudoti paveikslams pargabenti, apdrausti ir t. t. Tačiau iš pradžių reikėjo atlikti daug darbų. Vyko nuolatinis susirašinėjimas tarp muziejų, buvo atnaujinta bendradarbiavimo sutartis ir pan. Biržiečiai paveikslų apsaugai įsigijo papildomą signalizaciją, tvorelę.

Ir štai XVII amžiaus menininkų šedevrai papuošė Biržų pilies Radvilų menę. Keliavo į Biržus jie net pusantros paros, nes reikėjo atlikti įvairius formalumus muitinėse.

Svečiai iš Baltarusijos nacionalinio dailės muziejaus Sergej Večer ir Jelena Karpenko (pirma iš dešinės) su Biržų muziejininkėmis. Editos Mikelionienės nuotr.

Nežinomo XVII a. dailininko portrete aliejumi tapytas Jurgis Radvila, gyvenęs 1480–1541 metais. Paveikslo dydis – 210×122 cm. Šio didiko vaikai – Radvila Rudasis ir Barbora Radvilaitė. Portretas iki 1939 metų buvo Nesvyžiaus pilyje, po to keliavo po Minsko muziejus, Antrojo pasaulinio karo metais buvo išgabentas į Vokietiją, grąžintas 1968 metais. Restauruotas Rusų muziejuje Leningrade.

Dailininkas Bartolomėjas Strobelis XVII a. aliejumi nutapė Jonušo Radvilos portretą. Portretas taip pat iš Radvilų kolekcijos, 1939 metais buvo Nesvyžiuje, po to perduotas Minsko paveikslų galerijai. Antrojo pasaulinio karo metu išgabentas į Vokietiją, po to grąžintas į Baltarusijos Nacionalinį dailės muziejų. Restauruotas Maskvoje.

Johanas Šreteris nutapė Jonušo Radvilos žmonų Kotrynos ir Marijos Radvilienių portretus. Abi didiko žmonos nutapytos kartu, nors viena tuo metu jau buvo mirusi. Šio paveikslo likimas toks pat kaip ir pirmųjų.

Į parodos atidarymą susirinko didelis būrys biržiečių. Parodos atidarymas sutapo su festivalio „Baroko pavasaris“ baigiamuoju koncertu. Į parodos atidarymą atvyko ir svečiai iš Baltarusijos: Nacionalinio dailės muziejaus generalinio direktoriaus pavaduotojas Sergej Večer bei šio muziejaus Senosios Baltarusijos dailės skyriaus vedėja Jelena Karpenko. Jie ne tik pristatė parodą, bet klausėsi koncerto, kuris jiems paliko didelė įspūdį. Kitą dieną svečiai apžiūrėjo Biržus.

Originalius paveikslus, pusmečiui grįžusius į savo tėvoniją, galima apžiūrėti Radvilų menėje.

 Edita MIKELIONIENĖ

„Biržiečių žodis“

Kviečiame „pavartyti“ XVIII a. portretų albumą

Parašykite komentarą

Spalio 30 d., sekmadienį, 14 ir 15 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius) lankytojams bus suteikta galimybė „pavartyti“ XVIII a. Radvilų giminės portretų albumą.

Radvilos – lietuvių kilmės didikų giminė, iškilusi XVI a. pradžioje ir vyravusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politiniame ir kultūriniame gyvenime iki XVII a. antrosios pusės, jos vaidmuo nesumenko ir XVIII amžiuje. Nė viena didikų giminė nei Lietuvoje, nei Lenkijoje nėra davusi valstybei tiek žymių ir garsių valstybininkų – ministrų, senatorių, karvedžių, kitų aukštų valstybės pareigūnų. Radvilos turėjo išskirtinę privilegiją saugoti Lietuvos valstybės archyvą. Kunigaikščiai Radvilos pasižymėjo kaip aktyvūs kultūros ir meno rėmėjai, mokslo mecenatai, bažnyčių ir vienuolynų steigėjai.

Radvilų iniciatyva įkurtoje pirmojoje spaustuvėje Nesvyžiuje išspausdinta Biblija lenkų kalba (svarbiausias šios spaustuvės darbas) ir daug kitų istorinę vertę turinčių leidinių. Vienas tokių – Radvilų giminės portretų albumas, išleistas 1758 metais.

Renginio vieta – Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus skaitykla (513 kab.).

Visus, norinčius prisiliesti prie vienos žymiausių Lietuvos didikų šeimos palikimo, kviečiame registruotis e. paštu diana.norkuniene@lnb.lt. Prašome nurodyti ekskursijos dalyvio (-ų) vardą (-us) ir pageidaujamą laiką (12 ar 15 val.)

Paslauga nemokama.

radvilu_herbas-4

 

Ieškoma lėšų tolimesniam Radvilų mauzoliejaus Nesvyžiuje tvarkymui

Parašykite komentarą

Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos praėjusios savaitės pabaigoje vykusiame dvišaliame Lietuvos-Baltarusijos pasitarime nutarta kreiptis dėl tolimesnio finansavimo Radvilų giminės palaidojimų kriptos Nesvyžiaus bažnyčioje tvarkymui. Paraišką dėl finansavimo iš ES Bendradarbiavimo per sieną programos teiks Kėdainių krašto muziejus ir partneriai iš Baltarusijos. Skaitykite toliau →

Nesvyžiuje – lietuvių ir baltarusių tyrėjai

Parašykite komentarą

Gediminas Zemlickas

Lietuvos restauratoriai ir antropologai šią vasarą kartu su baltarusiais dalyvauja bendrame Lietuvos ir Baltarusijos projekte „LDK didikų Radvilų mauzoliejaus Nesvyžiaus bažnyčios rūsiuose tyrimai ir pritaikymo lankymui koncepcija“.

Baltarusijos nacionalinį istorijos ir kultūros muziejų-draustinį „Nesvyžius“ sudaro garsioji Radvilų pilis, kurią 1583–1604 metais pastatė Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, pilį supantis parkas ir Nesvyžiaus Kristaus kūno bažnyčia, ji drauge yra ir Radvilų giminės mauzoliejus. Amžino poilsio čia atgulė mažiausiai 72 šios iškilios giminės asmenys.

Bažnyčia ne kartą nukentėjo nuo potvynių, joje esantys kai kurie sarkofagai su palaikais yra kritinės būklės. Juos būtina ištirti, identifikuoti ir restauruoti, o bažnyčia tam lėšų neturi. Ligi šiol tenkinamasi, kad į naujas dėžes būtų surinkti pabirę kaulai.

Siekiant mauzoliejų tinkamai pritaikyti lankyti, bus parengta jo išsaugojimo, sutvarkymo koncepcija, atlikti pavyzdiniai antropologiniai ir architektūriniai tyrimai, medžio, metalo, akmens ir polichromijos konservavimo ir restauravimo darbai. Baltarusijos kolegų teigimu, juos atlikti pajėgūs Lietuvos specialistai, turintys nemažą tokios veiklos patirtį. Todėl ir buvo parengtas bendras projektas. Pagrindinis jo vykdytojas – Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. Projekto partneriai – Nacionalinis istorijos ir kultūros muziejus-draustinis „Nesvyžius“ ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. Projektas finansuojamas iš LR užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.

Birželio viduryje pradėtas vykdyti projektas neseniai buvo pristatytas per pirmąjį mokomąjį praktinį seminarą, surengtą Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Ta proga kalbinome Nacionalinio istorijos ir kultūros muziejaus-draustinio „Nesvyžius“ direktorių Sergejų Klimovą. Skaitykite toliau →

Kunigaikščių Radvilų brangenybės Myro pilies lobyne

Parašykite komentarą

Kovo 31 d. Baltarusijos muziejuje “Myro pilies kompleksas“ buvo atidaryta tarptautinė paroda, pavadinta „Kunigaikščių Radvilų brangenybės Myro pilies lobyne“. Išties tai tos pačios Biržų krašto muziejaus inicijuotos parodos, startavusios Biržuose praėjusių metų liepos 31 d., atvertos lankytojams Biržų miesto šventės metu, skirtos pusbroliams Mikalojams Radviloms – Rudajam ir Juodajam, tęsinys. Perbnai paroda buvo eksponuota trijuose Lietuvos muziejuose: Biržų krašto muziejuje “Sėla”, Kėdainių krašto muziejuje ir Nacionaliniame Lietuvos dailės muziejuje (Radvilų rūmuose Vilniuje), o 2016 m. nuo vasario mėnesio svečiavosi Nacionaliniame Baltarusijos istorijos muziejuje. Skaitykite toliau →

Susirgęs „Radviliados“ virusu

Parašykite komentarą

Kėdainių krašto muziejaus direktorių Rimantą Žirgulį drąsiai galime va­dinti šio laikmečio reformatoriumi. 1988 metais muziejuje pradėjęs dirbti istorikas nepaliauja kelti klausimo, kokiu miestu Kėdainiai verti būti: di­džiuotis didikais Radvilomis, garsėti agurkų sostinės vardu ar vadintis chemikų miestu. 

zirgulis„Gal ir savanaudiška, tačiau aš tvirtai tikiu, kad, turėdami tokią garsią praeitį, mes jai privalome daugiau skirti dėmesio. Reikia ambicijų, kad ne tik enciklopedijose perskaitytume, kaip Radvilos garsino Kėdainius, bet ir širdyse jaustume pasididžiavimą savo kraštu. Dabar turime išstatytus blizgančius skardinius agurkus, o unikalus Radvilų palikimas stovi apgriuvęs“, – gana tiesiai savo nuomonę dėstė R. Žirgulis.

Rimantas diaugiasi suradęs bendramintį menininką Feliksą Paulauską, su kuriuo drauge žengė pirmąjį žingsnį į „Radviliados“ projektą. „Pernai per miesto gimtadienį surengėme puikiai pavykusį „Radviliados“ festivalį, kai miestelėnams pasiūlėme persikelti į Radvilų laikais klestėjusį mūsų miestą. Buvo visko: ir paskaitų bei diskusijų apie Radvilas, ir gardžių senovinių vaišių, ir pramogų. Manau, kad šįmet vėl kažką panašaus surengsime. Kas kitas, jei ne mes patys, darys tai, ko norime. Juk ant lėkšutės niekas nesugrąžins Kėdainiams garsios praeities. Tik patys galime užsispirti ir pasistengti įamžinti garsiąją praeitį“, – įsitikinęs R. Žirgulis.
Paklaustas, kodėl jis neatsispyrė „Radviliados“ virusui, istorikas net nedvejojęs atsakė, kad toje giminėje gausu iškilių asmenybių, kurios tarsi užbūrė savo gyvenimais. „Man labiausiai įsiminė ne vieno kolegos dviprasmiškai vertinamas Jonušas Radvila. Vienų jis vadinamas išdaviku, kitų – didvyriu. Manau, kad jis darė tokius sprendimus, kokie buvo geriausi Lietuvai. Nereikia pamiršti, kad Jonušui Radvilai valdant Kėdainius juose iškilo gimnazija, rotušė, evangelikų reformatų bažnyčia. Daugelis vienbalsiai pripažįsta, kad Jonušas Radvila atvedė Kėdainius į didžiausią klestėjimą. Jonušo Radvilos svarbą mūsų kraštui iki šiol mena Kėdainių miesto dalis Janušava. Tik labai keistai su ja pasielgėme: viską, kas liečia Radvilą esame sulietuvinę, bet Janušavą palikome lenkišku variantu, nors, mano manymu, ji turėtų vadintis Jonušava“, – sakė R. Žirgulis.

Istoriką žavi ir Jonušo Radvilos tėvas Kristupas Radvila, kuris garsėjo karingumu, ir Jonušo Radvilos pusbrolis bei žentas Prūsijos generalgubernatorius Boguslavas Radvila. „Tarp Radvilų buvo labai įvairių ir spalvingų asmenybių. Vieni žavi konservatyvizmu ir atsidavimu tradicijoms, kiti – europietiškumu“, – sakė R. Žirgulis.
Tarp gausios Radvilų giminės yra ir moterų, kurios vertos pagarbos bei išskirtinumo. „Pagarbos verta Ona Radvilaitė Kiškienė, kuri vadinama moterimi, nepaisant spaudimo ištekėjusia iš meilės. Liudvika Karolina Radvilaitė ne tik buvo pati išsilavinusi, bet ir raštą skiepijo kitiems. Jos dėka buvo spausdinamos knygos net draudžiamu laiku. Manau, kad kuo labiau giliniesi į Radvilų giminės istoriją, tuo meilė šiems didikams stiprėja. Tad kėdainiečiams linkiu dažniau prisiminti praeitį ir pajusti pasididžiavimą kraštu, kuriame gyveno visoje Lietuvoje garsėję Radvilos“, – sakė R. Žirgulis.

muge.eu 

Radvilų giminei skirta Tarptautinė konferencija

Parašykite komentarą

Lapkričio 12-14 dienomis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vyko tarptautinė mokslinė konferencija KUNIGAIKŠČIAI RADVILOS. Garsiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė.

Konferencijos globėjai – Motiejus ir Mikalojus Radvilos – Nesvyžiaus-Olykos šakos kunigaikščiai, Mikalojaus Radvilos Juodojo palikuonys. Į konferenciją atvyko ir dar vienas Nesvyžiaus šakos kunigaikštis – Dominykas Radvila. Konferenciją organizavo: LDK valdovų rūmai, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Lietuvos istorijos instituto LDK Istorijos skyrius. Skaitykite toliau →

Rimas Žaromskis. Biržams yra ko pavydėti

Parašykite komentarą

Biržai – išskirtinį istorinį ir gamtos paveldą turintis miestas, savo renesansine bastionine tvirtove garsėjantis ne tik Lietuvoje, bet ir plačiame Europos regione. Biržų pilis neatsiejamai susijusi su Širvėnos ežeru, nes abu šie objektai yra tų pačių Radvilų veiklos palikimas.
Kiekvieną kartą lankydamasis Biržuose, kuriuose prabėgo mano vaikystė, tiesiog pajuntu trauką aplankyti pilį (ypač atstačius senąjį arsenalą), paplaukioti valtimi po ežerą, praeiti garsiuoju lieptu į Astravą. Antra vertus, išplaukus į ežerą pajunti lyg kažkokio tikslo trūkumą. Dažniausiai žmonės valtimi iriasi į Meilės salą, bet joje išlipę į krantą ir apsidairę patiria net tam tikrą nusivylimą: juk tik reto lankytojo dėmesį patraukia paukščiai ar saloje tarpstančios augalijos įvairovė. Skaitykite toliau →