Žymų Archyvai: paminklas

Paminklo statymo akimirkos

Lapkričio 26 d. pradėti montuoti paminklo „Reformacijai ir lietuviškosios raštijos pradininkams” laiptai. Atgabentos 9 laiptų pakopos. Vienos svoris 600 kg. Pagamintos iš granito atkeliavusio iš Suomijos per Klaipėdos uostą. Tobulą projektinę pakopų formą jos įgavo UAB ŽYBARTUVA gamybinėse dirbtuvėse, kurių meistrai ir sumontavo ant UAB EIKA statybos specialistų paruošto betono pamato. Paminklas statomos rėmėjų lėšomis. Dalinai remia LR Vyriausybė ir Vilniaus miesto savivaldybė. Galima paremti: http;//reformacija.lt

Nuotraukos: Vytauto Gocento

Reformatų parkas nuomonių kryžkelėje: diskusijoje dėl atnaujinimo plano bendras sutarimas nebuvo rastas

15min.

Antradienio vakarą Vilniaus Reformatų bažnyčioje įvyko Reformatų parko atnaujinimo projekto, kurio autoriai – savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ bei architektė Jurga Silvija Večerskytė-Šimeliūnė, pristatymas bei jį lydėjusi diskusija, kurioje dalyvavo kraštovaizdžio architektai, reformatų bendruomenės atstovai, menotyrininkai, miesto antropologai ir suinteresuoti vilniečiai.

Projekto autorė: parkas taps patrauklesnis platesniam miestiečių ratui Pristatydama projektą, jo autorė Jurga Silvija Večerskytė-Šimeliūnė teigė, jog šiandien Reformatų parkas yra veikiau tranzitinė teritorija, nes ji neturi pakankamai infrastruktūros, nėra saugi vėlyvu paros metu, stokoja zonos vaikams, todėl prašyte prašosi sutvarkymo. Dabartinis teritorijos išplanavimas sukurtas XX a. 9 dešimtmetyje, jo autoriai – G.Baravykas, G.Ramunis, K.Pempė, tačiau, kaip teigė J.S.Večerskytė-Šimeliūnė, rekonstrukcijos metu nukentėjo parko reljefas, kurį naujuoju projektu siekiama atkurti. Skaitykite toliau

Skelbiami paminklo Vilniuje, Reformatų parke, idėjų konkurso rezultatai

ref.lt 

Projektų pristatymas vyks lapkričio 29 d., 17 val., LDS būstinėje
Lietuvos dailininkų sąjunga (LDS), bendradarbiaudama su LR Kultūros ministerija bei Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija, 2017 m. organizavo atvirą skulptūrinių – architektūrinių idėjų Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų atminimo įamžinimui Vilniuje, Reformatų parke, konkursą.

Konkurso tikslas – sukurti paminklą Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams įamžinti Vilniuje, Pylimo g. esančiame Reformatų parke. Kuriant paminklą, turinio požiūriu buvo svarbu giliai aktualizuoti Reformacijos esmę, atskleisti ją per istoriją, dabartį ir ateitį jungiančius komunikacinius kodus; šiuolaikinėmis priemonėmis išreikšti Reformacijos gyvybingumą per Reformacijos asmenybių atliktų darbų raišką.

Vertinant buvo orientuojamasi į stiprią energetiką skleidžiantį kūrinį, kuris įkvėptų ne tik pagarbą praeičiai, bet ir skatintų norą imtis Reformacijos idėjas atitinkančių ir išliekamąją vertę turinčių naujų darbų savo valstybėje. Paminklas turi reflektuoti reformatų akcentuotas vertybes (pagarba pirminiams tikėjimo šaltiniams, gimtosios kalbos vartojimas, moderni valstybės kultūros ir socialinė politika; visuomenės skatinimas branginti toleranciją (kaip pakantumą kitaip mąstančiam), ugdyti švietimą (mokyklų steigimas, lietuviško spausdinto žodžio plitimas), puoselėti demokratiją).

Konkurso sąlygos skelbtos www.vilnius.lt, www.reformacija.lt ir www.ldsajunga.lt internetinėse svetainėse.

Konkursui pateikti projektai, kartu su pateikta dokumentacija atitinkantys konkurso sąlygas, buvo vertinami konkurso žiuri komisijos (toliau – Žiuri).

Konkurso Žiuri sudarė:
1. Donatas Balčiauskas, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas;
2. Ingė Lukšaitė, doc. habil. dr.;
3. Dainora Pociūtė, prof. habil. dr.;
4. Almantas Samalavičius, prof. habil. dr.;
5. Ina Dagytė – Mituzienė, doc. dr.;
6. Evaldas Purlys, doc.;
7. Tomas Šernas, kun.;
8. Giedrė Jankevičiūtė, dailėtyrininkė, prof. habil. dr., Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė (dalyvavo I-ame posėdyje, dėl sveikatos problemų II-ame posėdyje nedalyvavo, nuomonę-rekomendaciją pateikė el. paštu (ją pakeitė – skulptorius, LDS „Auksinio ženkliuko“ laureatas Kęstutis Musteikis);
9. Algirdas Bosas, skulptorius, LDS „Auksinio ženkliuko“ laureatas, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas;
10. Mindaugas Šnipas, skulptorius, doc.;
11. Valdas Bubelevičius, skulptorius, doc.;
12. Gediminas Akstinas, skulptorius, tarpdisciplininio meno atstovas;
13. Ričardas Krištapavičius, architektas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.

Žiuri pirmininku išrinktas prof. habil. dr. A. Samalavičius (tel. nr. +370 616 95138).

Pagrindiniai kriterijai, kuriais vadovaujantis Žiuri vertino pateiktus projektus: skulptūros idėjinių-plastinių sprendinių meninė kokybė, meninės idėjos originalumas bei skulptūros ir architektūros sprendinių ansambliškumas ir dermė su istorine aplinka.

Pirmojo Žiuri posėdžio metu konkurso dalyviai turėjo galimybę pristatyti savo projektus, atsakė į Žiuri narių užduotus klausimus.

Žiuri vertino šiuos projektus:
projektas „Vartai“ (Asta Vasiliauskaitė, Judita Olšauskienė);
projektas „Tėviškės sodai“ (VŠĮ „Menų aikštė“, Vladimiras Kančiauskas);
projektas „Varpinė / Knygų lentyna“ / devizas: 099999 (Šarūnas Arbačiauskas);
projektas „Vartai“ / devizas: 194820 (UAB „Klaipėdos projektas“, Adomas Skiezgėlas);
projektas „Soli Dei Gloria“ (Raimondas Krukonis);
projektas „Duona kasdienė“ / devizas: 500963 (Rytas Jonas Belevičius);
projektas „Stelos“ / devizas: 292493 (UAB „Žybartuva“, Dalia Matulaitė, Juras Balkevičius).

Kiekvienas Žiuri narys kiekvieną projektą vertino, nuo 0 iki 65 balų skiriant už projekto meninę kokybę ir nuo 0 iki 35 skiriant už projekto kontekstualumą. Maksimalus kiekvieno Žiuri nario kiekvienam projektui galimas skirti balų skaičius – 100.

Daugiausiai Žiuri balsų surinko šie projektai:

  • I-oji vieta. projektas „Stelos“ / devizas: 292493 (UAB „Žybartuva“, Dalia Matulaitė, Juras Balkevičius);
  • II-oji vieta. projektas „Varpinė / Knygų lentyna“ / devizas: 099999 (Šarūnas Arbačiauskas);
  • III-oji vieta. projektas „Vartai“ (Asta Vasiliauskaitė, Judita Olšauskienė).

Pagal konkurso nuostatas I-osios vietos laimėtojui Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija skiria 3000 EUR premiją, II-osios vietos laimėtojui – 2000 EUR premiją, III-osios – 1000 EUR premiją.

Visuomenė su Konkurso skulptūrinėmis – architektūrinėmis idėjomis gali susipažinti iki gruodžio 1 d. LDS būstinėje, adresu Vokiečių g. 4/2, Vilniuje. Projektų vaizdinė informacija taip pat skelbiama LDS Facebook paskyroje – čia.

Dalyvių, organizatorių ir Žiuri narių susitikimas su žiniasklaida ir visuomene vyks 2017.11.29 – 17 val. LDS būstinės salėje, adresu Vokiečių g. 4/2, Vilniuje.

 

Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyvavusiems konkurse ir sveikiname laimėtojus!

LDS būstinės parodų salė, Vokiečių g. 4/2, Vilnius

2017 11 27 – 2017 12 01
I vieta „STELOS”  UAB „Žybartuva”, Dalia Matulaitė, Juras Balkevičius
II vieta „KNYGŲ LENTYNA arba VARPINĖ” Šarūnas Arbačiauskas
III vieta „VARTAI” Asta Vasiliauskaitė, Judita Olšauskienė

Reformacijos paminklo kūrimo svarstymas

Viktorija Liauškaitė

Sausio 10 d. Lietuvos dailininkų sąjungoje prie apskrito stalo vyko būsimo Reformacijos paminklo kūrimo svarstymas – diskusija su skulptoriais, architektais, istorikais ir neabejingais mūsų krašto praeičiai bei ateičiai vilniečiais bei svečiais.

 „Šiandien čia susirinkome tam, kad nupūstume laiko dulkes nuo tų objektų, kurie yra nederamai užmiršti, apleisti. Toks yra – Reformatų parkas. Džiugu, jog Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi šio nelengvo darbo – įprasminti šią istorinę vietą. Norėtume, jog šioje sakralinėje istorinėje erdvėje rastų savo vietą paminklas, skirtas Lietuvos raštijos ir Reformacijos pradininkams. Dar 1996 metais draugijos nariai, finansiškai remiant Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai, Reformatų skvere atidengė paminklinį akmenį su įrašu: „Čia, buvusiose kapinėse bus pastatytas paminklas XVIa. Lietuvos reformacijos ir raštijos pradininkams”, – teigė Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas.

Vilniaus plano architektė – projekto vadovė Jurga Silvija Večerskyte – Šimeliūnė susirinkusiems pristatė Reformatų parko rekonstrukcijos projektą. Šios vietos tvarkymo darbai planuojama, jog prasidės šių metų balandžio, gegužės mėnesiais.

Doc. habil. dr. Ingės Lukšaitės teigimu, stebuklas būtų Vilniuje, jei atsirastų toks paminklas. „Būtina padėkoti prieš 500 metų gyvenusiems žmonėms ir puoselėjusiems Reformaciją. Toks paminklas skirtas Reformacijai, būtų priminimas, padėka asmenybėms, padėjusioms pagrindus lietuvių kalbai, jos kultūrai“ – teigė I.Lukšaitė.

Prof. habil. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė pasidžiaugė tokia paminklo idėja. “Vilnius Europos istoriografijoje pripažintas vienas iš aktyviausių Reformacijos pirmtakų regione. Todėl šis miestas prašyte prašosi Reformacijos istorijos įamžinimo ženklų. Pritarčiau tokiai idėjai – įamžinti Reformaciją paminklu, “ – dalinosi savo mintimis D. Pociūtė-Abukevičienė

Reformacijos paminklo kūrimo svarstyme dalyvavo daugelis specialistų, kurie mielai pasidalino savo pastebėjimais. Savo mintimis dėl būsimo Reformacijai paminklo sukūrimo išsakė ir gausiai dalyvavęs skulptorių būrys.

Primename, jog šalia šio parko ev. reformatai įsikūrė prieš beveik 400 metų. 1639 m. birželio 21 d. teismas priteisė reformatams patiems nusigriauti bažnytinį kompleksą ir išsikelti už miesto sienų į Pylimo gatvėje esančias reformatų kapines. Reiškia, reformatai jau buvo įsteigę kapines dabartinėje vietoje Pylimo g. ir pasistatė bažnyčią –  1640 m. pastatoma šeštoji penktoje vietoje Vilniaus reformatų bažnyčia ir, manomai, tai buvo vis dėlto mūrinė, sugriauta per rusų invaziją 1655 m.

Pasibaigus šiam karui 1661 m. pradėta statyti septinta bažnyčia. Pastaroji buvo visai sunaikinta  per ketvirtąjį – paskutinį Lietuvos reformatų Bažnyčios Unitas Lithuaniae (Lietuvos Vienata) pogromą. 1682 m. balandžio 2 d. rytą jėzuitų mokiniai ir suerzinta minia užpuolė reformatų bažnyčią ir kitus jai priklausančius pastatus. Pasigrobė varpus, kryžius, indus, dokumentus, iždą, nuvertė nuo kapų antkapius ir kryžius, ištraukė iš kapų mirusiuosius, juos apiplėšė, tyčiojosi, daužė akmenimis ir galiausiai sumetė į laužą. Po šio sugriovimo vėl toje pat vietoje apie 1685 m. buvo pastatyta jau tik  medinė aštunta reformatų bažnyčia, išstovėjusi apie 150 metų.

Kapinėse stovėjo Šreterių šeimos mauzoliejinė koplyčia, pastatyta 1777 m. Boguslavo Šreterio iniciatyva. Iš biografinių žinynų yra žinoma, kad šiose kapinėse yra palaidotas garsus kartografas Šarlis Hermanas de Pertė (Karol Herman de Perthées, 1740–1815), 1768 m. sudaręs Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės generalinį geografijos atlasą. 1980 m. šio žymaus žmogaus antkapinis paminklas su įrašu prancūzų kalba vakarinėje kapinių dalyje dar buvo. Šiuo metu kapo vieta nežinoma.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Gedimino Zemlicko nuotraukos