Žymų Archyvai: Reformacija

Gražiausi Renesanso žiedai – lietuviškos raštijos pradininkai

Parašykite komentarą

Buvo Lietuva laisva.
Kunigaikščiai valdė ją.
Ji išaugo, išbujojo,
Kai valdyti josios stojo
Didis vyras, kurs vadinos
Kunigaikštis Gediminas,-
Garbanotas ir taurus,
Tartum uosis, stamantrus.
Gediminas!… Vardas jojo
Tūkstantį kardų atstojo.
Priešai ir pikti kaimynai
Žino ranką Gedimino, –
Kad kaip griausmas ji smagi, –
Kad jam Lietuva brangi!
Te per amžius mus gaivina
Miestas mūsų Gedimino!
Te per amžius jo šviesa
Šviesis Lietuva visa!
Te lietuviui Vilnius bus
Meilės džiaugsmas ir dangus!

Šiais Balio Sruogos poemos „Giesmė apie Gediminą“ (1938 m.) posmais vasario 6 dienos renginį Vilniaus Rotušėje – muzikinį literatūrinį pastišą „Reveransas Lietuvos Renesansui“ – atidarė Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas. Gausiai susirinkusiems dalyviams trumpai pristatęs jau 30 metų veikiančią Draugiją, D. Balčiauskas akcentavo vieną svarbiausių mūsų kultūros raidos paralelių – Lietuvos Reformacijos ir lietuvių raštijos procesus, kurie yra neatskiriamai susiję: „Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija jau keletą metų siekia įgyvendinti kilnų sumanymą, Vilniuje, Reformatų sode, pastatyti paminklą Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams. Tokios atminties vietos sukūrimas sostinėje, kurioje savo idėjas pradėjo skelbti Abraomas Kulvietis, pirmąsias evangeliškas pamaldas ėmė organizuoti Mikalojus Radvilas Juodasis, Lietuvos Reformatų bažnyčią brandino Andrius Volanas, yra teisingas ir prasmingas“.

Įspūdingą muzikinę dalį atliko mecosopranas Raimonda Janutėnaitė, bosas/baritonas Nerijus Masevičius ir gitaros virtuozas Arūnas Kelpša. Skambėjo renesanso epochos ispanų, italų, vokiečių kompozitorių opusai balsui, liutniai ir gitarai, kuriuos keitė LDK valdovų, raštininkų ir lietuviškos raštijos pradininkų tekstai skaitomi aktorės Virginijos Kochanskytės. Scenarijus ir režisūra – V. Kochanskytės ir R. Janutėnaitės.

Reformacija ir lietuvių raštijos suklestėjimas

Po muzikinės dalies kalbėjusi Draugijos valdybos narė, Vilniaus universiteto profesorė, habil.dr. Dainora Pociūtė, visų pirma, pabrėžė, kad  istorikai pripažįsta, jog Vilnius ir Lietuva XVI  a. antrojoje pusėje išgyveno savo Aukso amžių. Tiesa, Vilniuje, didžiausiame to meto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mieste, metropolyje, kuriame plėtojosi ne tik kasdienis įvairių visuomenės sluoksnių gyvenimas, bet ir brendo aukštoji kultūra, profesionaliosios muzikos galima buvo išgirsti tik vienoje vietoje – Valdovų rūmuose. Mokslininkė iš istorinės perspektyvos komentavo du svarbiausius XVI a. antrosios pusės reiškinius – Reformaciją ir lietuvių raštijos suklestėjimą, kurie numatomi įamžinti statomu paminklu, ir tai, kodėl abu kartu šie du procesai sudaro vientisą reiškinį. Tai yra Renesanso epochos du svarbūs saitai, liudijantys Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės brandą. Reformacija ir lietuviškos knygos gimimas yra tiesiogiai susiję: Reformacija pagimdė lietuvių raštiją, o pastaroji toliau puoselėjo ir brandino reformacinius procesus ir krikščioniškąją savimonę. Reformacija ir raštijos tautine kalba susiformavimas tik nedaugelyje kitų Europos kraštų, pavyzdžiui Suomijoje, yra taip glaudžiai persipynę. Idėja įsteigti Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkų atminties vietą Lietuvos sostinėje yra teisinga ir pagrįsta, nes su Vilniumi susijusios kultūrinės Reformacijos ištakos.

D. Pociūtė akcentavo, kad šiandien iš istorinės perspektyvos Reformaciją turime suvokti ne kaip bažnyčios suskaldymą, o kaip krikščionybės sužydėjimą, įvairių jos aspektų brandą. Iki Reformacijos Lietuvos krikščionybė buvo kultūriškai netvari, dar menkai palietusi žmonių širdis, mažai tesirūpinusi visuomenės švietimu. Reformacija paskatino krikščioniškos savimonės intensyvumą, krikščionybės ir tautinės savimonės sampynas, kūrė kasdienio gyvenimo normas, kurios šiandieną mums yra savaime suprantamos ir natūralios. Reformacija ugdė skaitantį žmogų, žmogų, namuose turintį knygą,  skelbė mokymą apie tai, jog dvasinė išmintis ateina per Dievo žodį, per  Bibliją, kurią reikia kiekvienam skaityti ir pažinti. Martynas Mažvydas mokė, kad žodis yra didelė galia, galinti žmogui atverti išganymą.

Mokslininkė prisiminė ir muzikinėje vakaro dalyje cituotą Mikalojų Radvilą Juodąjį, kuris, nors ir gavęs tik namų, o ne universitetinį išsilavinimą, buvo pirmasis iš Lietuvos didikų ir politikų supratęs, kad krikščionybė gali tapti svarbia jėga edukuojant visuomenę ir kuriant valstybę. M. Radvilos Juodojo pasiryžimas atsiriboti nuo Romos bažnyčios hierarchijos ir eiti nepriklausomu keliu, skelbti žodį ne iš pragaišties, bet iš „Teisybės katedros“, liudijo, jog jis buvo modernus politinis lyderis, nebijojęs naujovių ir valstybės reformų. Šiam didikui remiant buvo sukurta neprikausoma Lietuvos evangelikų bažnyčia, 1557 m. Vilniuje susirinkusi į pirmąjį savo Sinodą.

D.Pociūtė nurodė, jog Lietuvos Reformacijos istorijoje buvo visa eilė svarbių asmenybių, lėmusių kultūrines ir socialines inovacijas. Tačiau Lietuvos Reformacijos ir kultūros draugija atrinko dešimt ryškiausių XVI a. antrosios pusės asmenybių, atstovaujančių abu kraštus, kuriuose plėtojosi lietuviškoji Reformacijos raida: Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Prūsijoje (Mažojoje Lietvoje). Tad šaltojoje XVI a. antrojosios pusės Šiaurės Europoje, kurią buvo ištikęs „mažasis ledynmetis“, Reformacijos dėka sužydėjo Renesanso kultūra, tarp kurios gražiausių žiedų buvo ir tautinių kultūrų suklestėjimas bei pirmosios lietuviškos knygos.

prof. D.Pociūtė scenoje su muzikinės dalies atlikėjais. Kęstučio Puloko nuotrauka

Tie dešimt asmenybių, kurias pagerbs statomas Vilniuje paminklas, tai: Stanislovas Rapolionis, Abraomas Kulvietis, Martynas Mažvydas, Mikalojus Radvila Juodasis, Mikalojus Radvila Rudasis, Baltramiejus Vilentas, Andrius Volanas, Jonas Bretkūnas, Merkelis Petkevičius, Jokūbas Morkūnas.

LRIKD vicepirmininkė, Paminklo statymo komiteto-fondo kanclerė Ina Dagytė-Mituzienė pasidžiaugė, kad paminklo Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams konkursas buvo organizuotas drauge su Lietuvos Dailininkų sąjunga (LDS), kuri, konkursui pasibaigus, tapo trišalės Paminklo statymo sutarties partnere. LDS pirmininkė prof. Eglė Ganda Bogdanienė pristatė paminklo autorius, prieš penketą metų laimėjusius konkursą: skulptorę prof. Daliutę Oną Matulaitę ir architektą prof. Jūrą Balkevičių. Jubiliejų pažymėjusiai skulptorei palinkėta sveikatos, o darbą su ekrane besikeičiančiais būsimo Paminklo vaizdais pristatė architektas J. Balkevičius.

Menotyrininkė doc. Ramutė Rachlevičiūtė drauge su renginio turinio kuratore atrinko aukcionui tinkamą darbą, glaudžiai besisiejantį su Renesanso epocha – skulptoriaus Daumanto Kučo mažosios plastikos kūrinį „Žygimantas ir Barbora“. R.Rachlevičiūtė drauge su skulptore Aušra Jasiukevičiūte pravedė ir kūrinio aukcioną. Kūrinį įsigijo vienas iš „Autobrava motors“ įmonės direktorių Jonas Račkauskas už 1700 EUR (skulptoriui atiteko 1000 EUR autorinis honoraras).

menotyrininkė doc. Ramutė Rachlevičiūtė drauge su skulptore Aušra Jasiukevičiūte aukciono metu
Kęstučio Puloko nuotrauka

Vakaro vedančioji dr. I.Dagytė-Mituzienė padėkojo Paminklą parėmusiai (per LRIKD laimėtą projektų konkursą) Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, Vilniaus miesto savivaldybei, Sauliaus Karoso fondui, taip pat visiems Paminklo rėmėjams. Įteiktos kelios (atsitiktine tvarka parinktos) padėkos labiausiai prisidėjusiems rėmėjams –  Aurelijai Rusteikienei, Eglei Šleinotienei, Vilgelminai Podlipskienei, Juozui Mituzui, Evaldai Jakaitienei.

Renginį filmuota medžiaga įamžino nuoširdus LRIKD draugas ir rėmėjas – Lietuvos lenkų politikas ir visuomenės veikėjas, teisininkas Ryšard Maceikianec. Filmuota medžiaga – You tube kanale.

Renginio partneris: Vilniaus Rotušė

Renginio pagalbininkai: Danguolė Juršienė, Alė, Klovaitė, Irena Ivaškienė, Ingrida ir Vidunas Ramšos, Viktorija Liauškaitė, Aurelija Arlauskienė. Organizuojant renginį talkino A. Kulviečio klasikinės gimnazijos vyresniųjų klasių mokiniai Barbora, Radvilė, Marijus, Kamilė, Saulė, Roberta, lydimi mokytojos Liudmilos Leonavičienės ir M.Mažvydo progimnazijos mokiniai Gabrielė, Tėja, Viltė, Samanta, Roland, Gaja, Luka Liucija drauge su mokytojomis Vilma Junevičiene ir Svetlana Politova. Taip pat nuoširdžiai talkino Salotų baro „Mano Guru“ darbuotojai Ramūnas Jurgelaitis ir Viačeslav Grigorjev.

Nuo 2022 m. gruodžio 1 – renginio „Reveransas Lietuvos Renesansui“ organizavimo Vilniaus Rotušėje pradžios – iki 2023 vasario 20 d. į Paminklo statymui skirtą sąskaitą įplaukė, o taip pat buvo surinkta grynais renginio metu, atskaičius renginio organizavimo išlaidas menininkams ir skulptoriui – 6431 EUR. Nuoširdžiai dėkojame renginio dalyviams, rėmėjams ir pagalbininkams!

Vasario 6 renginiu Vilniaus Rotušėje Paminklo statymo parėmimo procesas nesibaigia – reikalingas tęstinumas, susitelkimas ir lėšos. Kiekvienas darbas sėkmingai baigiamas tada, kai vykdomas apgalvotai, nuosekliai, kompetentingai. To ir palinkėkim Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijai – Paminklo Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams iniciatorei, statytojai, taip pat visiems geros valios žmonėms, primindami vienas kitam sąskaitą, į kurią galima pervesti aukas Paminklui (www.reformacija.lt, rubrika Paminklas).

Džiaugiamės, kad paminklas Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams kyla kaip tik sostinėje, kuri šiemet švenčia Vilniaus vardo paminėjimo 700-šimtąjį jubiliejų. Prisidėkime visi šia prasminga dovana miestui!

Pagal renginio dalyvių atsiliepimus ir tekstus parengė Eglė Ragelienė, draugijos narė, tinklapio redaktorė

Reformacijai skirtas disputas – Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminarui – 300

Parašykite komentarą

Viktorija Liauškaitė

Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija jau ne pirmus metus lapkričio 6 d. surengė Reformacijos dienai skirtą disputą, kuris vyko Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje.

Renginys prasidėjo Vilniaus evangelikų liuteronų choro atliekamu (vadovė Asta Saldukienė) Reformacijos himnu „Tvirčiausia apsaugos pilis“, kurios visi klausėsi stovėdami, taip išreikšdami pagarbą Reformacijai, jos kūrėjams.

Gausiai susirinkusiems sveikinimo žodį tarė Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas: „Prieš 501 metus Vitenberge, Visų Šventųjų dienos išvakarėse spalio 31 d., augustinų vienuolis Martynas Liuteris prie bažnyčios durų kalė garsiąsias 95 tezes signalizuojančias Reformacijos pradžią. Jos nepraranda aktualumo ir šiandien. Pernai minėdami Reformacijos 500 – ąjį jubiliejų mūsų krašte kaip ir visame pasaulyje, Reformacijos tema vyko daugybė įvairių renginių: paskaitos, disputai, konferencijos, koncertai, konkursai, kelionės, opera „Liuterio durys“ … Ypač džiugu, jog mūsų draugijos pastangomis Lietuvos Valstybės Atmintinų dienų sąraše atsirado ir Reformacijos diena, kuri nuo šiol minima spalio 31 d.” – sakė D. Balčiauskas. Taip pat pabrėžtas vienas svarbiausių draugijos tikslų – paminklo „Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams” projektavimas ir statyba Vilniuje, Reformatų skvere, Pylimo gt.

Ištrauką iš Liudviko Rėzos poezijos perskaitė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai” vadovė Aldona Daučiūnienė. Pranešimus apie Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminarą, jos kūrėjus, asmenybes, ten dirbusius mokslininkus ir pan.skaitė Lietuvių kalbos ir literatūros instituto dr. Ona Aleknavičienė ; Klaipėdos universiteto doc. dr. Arūnas Baublys, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius doc. dr. Sigitas Narbutas, Renginio vedėjas Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akad. Domas Kaunas. Po įdomių pranešimų dalyvavusieji noriai uždavė prelegentams klausimus.  Dėkojant ir sveikinant prelegentus ir Draugijos jubiliatus jiems padovanoti pernai metais Draugijos išleisti leidiniai – Disputai: idėjos, vizijos. 

Gedimino Zemlicko nuotrauka

Kęstutis Pulokas. Reformacijos Dieną Pasitinkant

Parašykite komentarą

Kažkuriuo 1517 m. spalio 31 d. metu, Visų Šventųjų dienos išvakarėse, 33 metų Martynas Liuteris iškabino tezes ant Pilies bažnyčios Vitenberge durų.

Kęstutis PULOKAS, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos narys

Spalio 31 dieną drauge su visu evangeliškuoju pasauliu švęsime Reformacijos šventę. 1517 m. spalio 31-ąją Vitenberge augustinų vienuolis, kunigas, teologijos mokslų daktaras Martynas Liuteris paskelbė 95 tezes, kviesdamas diskutuoti apie to meto bažnyčioje įsigalėjusias nuo Biblijos mokymo nutolusias praktikas. Ši diena laikoma Bažnyčios atgimimo – Reformacijos sąjūdžio, per kelerius metus apimsiančio didžiąją Europos dalį, pradžia. Reformacija keitė Bažnyčios sampratą, o kartu buvo ir reikšmingas visuomenės raidos veiksnys, skatinęs švietimą, gimtosios kalbos vartojimą. Taip pat ir Lietuvoje.

 Itin džiugu, kad nuo šių metų Reformacijos diena – spalio 31-oji yra įtraukta į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų sąrašą. Dėl Reformacijos dienos oficialaus pripažinimo pernai, minint Reformacijos 500 metų jubiliejų, į Lietuvos Respublikos Seimą kreipėsi Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija.

Daugelyje Lietuvos evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų parapijų Reformacijos diena švenčiama artimiausio sekmadienio pamaldose. Sostinės visuomenę paminėti Reformacijos dieną jau ketvirtį amžiaus kasmet taipogi pakviečia Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija – šiemet minėjimo vakaras rengiamas lapkričio 6 d., antradienį, 17.30 val. Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje. Šįkart Reformacijos dienai skirtame dispute prisiminsime Karaliaučiaus universitete prieš tris šimtus metų įsteigto Lietuvių kalbos seminaro jubiliejų. Apie šio seminaro svarbą diskutuos žinomi mokslininkai Liucija Citavičiūtė, Arūnas Baublys, Sigitas Narbutas, Domas Kaunas. Giedos Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos choras (vad. Asta Saldukienė). Lietuvių kalbos seminaras Karaliaučiaus universitete gyvavo iki miesto žūties 1944 m.

Spalio 16 d. prisiminėme Mažosios Lietuvos gyventojų genocidą, prasidėjusį 1944 m. rudenį į kraštą įsiveržus sovietų kariuomenei. Vienas spalio 16-osios minėjimo renginių tradiciškai surengtas Šilutės Hugo Šojaus muziejuje. Vis dėlto tenka pažymėti, kad nors spalio 16-oji yra įtraukta į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų sąrašą, ji kasmet paminima daugiausia visuomenininkų pastangomis ir nė iš tolo neprilygsta tremčių minėjimams. Galbūt tai galima paaiškinti dviem pagrindinėmis priežastimis: nuo pokario laikų susiklosčiusia tam tikra tarptautine politine konjunktūra, o ypač tuo, kad Mažosios Lietuvos tragedija, savo mastais nė kiek nenusileidžianti masiniams trėmimams, o brutalumu juos gerokai pranokstanti, tiesiogiai palietė tik nedidelę dabartinių Lietuvos gyventojų dalį ir iki šiol nėra pakankamai įsisąmoninta mūsų visuomenės.

Šių metų spalio 1 d. pagaliau prasidėjo istorinės Plaškių evangelikų liuteronų bažnyčios atnaujinimo darbai – dengiamas laikinas stogas, apsaugosiantis apleistą pastatą nuo tolesnio nykimo. 1900 m. pastatyta bažnyčia buvo uždaryta ir nuniokota po karo, sovietų okupacijos metais. Pagėgių savivaldybėje prie pat sienos su Kaliningrado sritimi stūksantis tragiškos būklės pastatas Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Konsistorijai buvo grąžintas prieš ketvirtį amžiaus, tačiau parapija nebuvo atkurta. Pastatui gelbėti prieš pusantrų metų susibūrė visuomeninė Plaškių bažnyčios atkūrimo bendrija. Pradėjus bažnyčios atnaujinimo darbus, aukštalipiai po stogo konstrukcijomis aptiko bažnyčios bokšto kryžių, kuris daugelį metų laikytas dingusiu. Galbūt tai gražus vilties ženklas prikeliant bažnyčią naujam gyvenimui. Plaškių bažnyčios atkūrimo bendrijos iniciatyvą galima paremti aukomis.

Vilniuje toliau netyla diskusijos dėl sostinės savivaldybės planuojamo Reformatų parko atnaujinimo. Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija neeiliniame suvažiavime rugsėjo 15 d. šiuo klausimu paskelbė rezoliuciją. Joje be kita ko sakoma, kad „Sovietmečiu buvo išniekintos evangelikų reformatų kapinės, sakraliniai objektai, todėl toliau galima kalbėti tik apie skriaudos evangelikų reformatų bendruomenei atitaisymą, atkuriant buvusį reljefą.“ Draugija viliasi, kad, pakoregavus parko atnaujinimo projektą, darbai bus toliau vykdomi pagal savivaldybės numatytą grafiką, o centrinėje parko vietoje iškils paminklas Reformacijai ir lietuviškos raštijos pradininkams atminti.

Apie visa tai ir daugiau skaitykite Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos svetainėje http://reformacija.lt Joje taip pat rasite informacijos apie draugijos veiklą, skelbimų apie numatomus renginius. Draugija kviečia jos veikloje dalyvauti įvairių įsitikinimų žmones, kuriems brangus Reformacijos paveldas.

Komentaras skambėjo radijo stoties XFM laidoje „Redaktoriaus žodis“, 2018 10 22

Kviečiame į susitikimą su kraštovaizdžio architektais ir paminklo „Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų atminimo įamžinimui” autoriais

Parašykite komentarą

Šį antradienį, t.y. rugpjūčio 7 d., Vilniaus ev. reformatų bažnyčioje (Pylimo g. 18) 16.00 val. susitikimas su kraštovaizdžio architektais ir paminklo „Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų atminimo įamžinimui” autoriais. Pradžioje skaidrės/pristatymas bažnyčioje, po pasidairymas pačiame parke. Puiki proga sužinot kas ir kaip planuojama bei užduoti rūpimus klausimus.

Siūloma pažymėti Reformacijos dieną

Parašykite komentarą

BNS

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas siūlo į atmintinų dienų sąrašą įtraukti Reformacijos dieną.

Siūloma ją minėti spalio 31-ąją, numato Seime registruota Atmintinų dienų įstatymo pataisa. Projektu parlamentaras sako norintis atkreipti visuomenės dėmesį į reformaciją ir jos įtaką Lietuvos kultūros, švietimo ir mokslo raidai.

Spalio 31-oji pasirinkta, nes tą dieną 1517 metais Martinas Liuteris paskelbė garsiąsias 95 tezes, laikomas religinio, kultūrinio, socialinio ir politinio reformacijos sąjūdžio pradžia.

Reformacijos dieną spalio 31-ąją mini daugelis evangelikų bažnyčių, ji taip pat plačiai minima įvairių valstybių mokslo ir švietimo institucijų, visuomeninių organizacijų, nurodoma pataisos aiškinamajame rašte.

Pažymima, kad Lietuvoje reformacija skatino gimtosios kalbos vartojimą, raštijos lietuvių kalba kūrimą ir leidybą, švietimo sistemos plėtojimą, tautos savimonės formavimąsi. Tarp garsiausių lietuviškųjų reformatorių – pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmo“ autorius Martynas Mažvydas, lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis, švietėjas, vienas lietuvių raštijos pradininkų Abraomas Kulvietis.

 

Skelbiami paminklo Vilniuje, Reformatų parke, idėjų konkurso rezultatai

Parašykite komentarą

ref.lt 

Projektų pristatymas vyks lapkričio 29 d., 17 val., LDS būstinėje
Lietuvos dailininkų sąjunga (LDS), bendradarbiaudama su LR Kultūros ministerija bei Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija, 2017 m. organizavo atvirą skulptūrinių – architektūrinių idėjų Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų atminimo įamžinimui Vilniuje, Reformatų parke, konkursą.

Konkurso tikslas – sukurti paminklą Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams įamžinti Vilniuje, Pylimo g. esančiame Reformatų parke. Kuriant paminklą, turinio požiūriu buvo svarbu giliai aktualizuoti Reformacijos esmę, atskleisti ją per istoriją, dabartį ir ateitį jungiančius komunikacinius kodus; šiuolaikinėmis priemonėmis išreikšti Reformacijos gyvybingumą per Reformacijos asmenybių atliktų darbų raišką.

Vertinant buvo orientuojamasi į stiprią energetiką skleidžiantį kūrinį, kuris įkvėptų ne tik pagarbą praeičiai, bet ir skatintų norą imtis Reformacijos idėjas atitinkančių ir išliekamąją vertę turinčių naujų darbų savo valstybėje. Paminklas turi reflektuoti reformatų akcentuotas vertybes (pagarba pirminiams tikėjimo šaltiniams, gimtosios kalbos vartojimas, moderni valstybės kultūros ir socialinė politika; visuomenės skatinimas branginti toleranciją (kaip pakantumą kitaip mąstančiam), ugdyti švietimą (mokyklų steigimas, lietuviško spausdinto žodžio plitimas), puoselėti demokratiją).

Konkurso sąlygos skelbtos www.vilnius.lt, www.reformacija.lt ir www.ldsajunga.lt internetinėse svetainėse.

Konkursui pateikti projektai, kartu su pateikta dokumentacija atitinkantys konkurso sąlygas, buvo vertinami konkurso žiuri komisijos (toliau – Žiuri).

Konkurso Žiuri sudarė:
1. Donatas Balčiauskas, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas;
2. Ingė Lukšaitė, doc. habil. dr.;
3. Dainora Pociūtė, prof. habil. dr.;
4. Almantas Samalavičius, prof. habil. dr.;
5. Ina Dagytė – Mituzienė, doc. dr.;
6. Evaldas Purlys, doc.;
7. Tomas Šernas, kun.;
8. Giedrė Jankevičiūtė, dailėtyrininkė, prof. habil. dr., Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė (dalyvavo I-ame posėdyje, dėl sveikatos problemų II-ame posėdyje nedalyvavo, nuomonę-rekomendaciją pateikė el. paštu (ją pakeitė – skulptorius, LDS „Auksinio ženkliuko“ laureatas Kęstutis Musteikis);
9. Algirdas Bosas, skulptorius, LDS „Auksinio ženkliuko“ laureatas, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas;
10. Mindaugas Šnipas, skulptorius, doc.;
11. Valdas Bubelevičius, skulptorius, doc.;
12. Gediminas Akstinas, skulptorius, tarpdisciplininio meno atstovas;
13. Ričardas Krištapavičius, architektas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.

Žiuri pirmininku išrinktas prof. habil. dr. A. Samalavičius (tel. nr. +370 616 95138).

Pagrindiniai kriterijai, kuriais vadovaujantis Žiuri vertino pateiktus projektus: skulptūros idėjinių-plastinių sprendinių meninė kokybė, meninės idėjos originalumas bei skulptūros ir architektūros sprendinių ansambliškumas ir dermė su istorine aplinka.

Pirmojo Žiuri posėdžio metu konkurso dalyviai turėjo galimybę pristatyti savo projektus, atsakė į Žiuri narių užduotus klausimus.

Žiuri vertino šiuos projektus:
projektas „Vartai“ (Asta Vasiliauskaitė, Judita Olšauskienė);
projektas „Tėviškės sodai“ (VŠĮ „Menų aikštė“, Vladimiras Kančiauskas);
projektas „Varpinė / Knygų lentyna“ / devizas: 099999 (Šarūnas Arbačiauskas);
projektas „Vartai“ / devizas: 194820 (UAB „Klaipėdos projektas“, Adomas Skiezgėlas);
projektas „Soli Dei Gloria“ (Raimondas Krukonis);
projektas „Duona kasdienė“ / devizas: 500963 (Rytas Jonas Belevičius);
projektas „Stelos“ / devizas: 292493 (UAB „Žybartuva“, Dalia Matulaitė, Juras Balkevičius).

Kiekvienas Žiuri narys kiekvieną projektą vertino, nuo 0 iki 65 balų skiriant už projekto meninę kokybę ir nuo 0 iki 35 skiriant už projekto kontekstualumą. Maksimalus kiekvieno Žiuri nario kiekvienam projektui galimas skirti balų skaičius – 100.

Daugiausiai Žiuri balsų surinko šie projektai:

  • I-oji vieta. projektas „Stelos“ / devizas: 292493 (UAB „Žybartuva“, Dalia Matulaitė, Juras Balkevičius);
  • II-oji vieta. projektas „Varpinė / Knygų lentyna“ / devizas: 099999 (Šarūnas Arbačiauskas);
  • III-oji vieta. projektas „Vartai“ (Asta Vasiliauskaitė, Judita Olšauskienė).

Pagal konkurso nuostatas I-osios vietos laimėtojui Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija skiria 3000 EUR premiją, II-osios vietos laimėtojui – 2000 EUR premiją, III-osios – 1000 EUR premiją.

Visuomenė su Konkurso skulptūrinėmis – architektūrinėmis idėjomis gali susipažinti iki gruodžio 1 d. LDS būstinėje, adresu Vokiečių g. 4/2, Vilniuje. Projektų vaizdinė informacija taip pat skelbiama LDS Facebook paskyroje – čia.

Dalyvių, organizatorių ir Žiuri narių susitikimas su žiniasklaida ir visuomene vyks 2017.11.29 – 17 val. LDS būstinės salėje, adresu Vokiečių g. 4/2, Vilniuje.

 

Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyvavusiems konkurse ir sveikiname laimėtojus!

LDS būstinės parodų salė, Vokiečių g. 4/2, Vilnius

2017 11 27 – 2017 12 01
I vieta „STELOS”  UAB „Žybartuva”, Dalia Matulaitė, Juras Balkevičius
II vieta „KNYGŲ LENTYNA arba VARPINĖ” Šarūnas Arbačiauskas
III vieta „VARTAI” Asta Vasiliauskaitė, Judita Olšauskienė

Tarptautinė mokslinė konferencija „Reformacija Lietuvoje ir jos poveikis kultūros atsinaujinimui“

Parašykite komentarą

2017 m. spalio 26 d., ketvirtadienis, 8.30–18.00 val.
Valdovų rūmų Didžioji renesansinė menė

Astridos Petraitytės nuotrauka

Kvietimas programa

Registruotis

Konferencija skirta daugelyje Europos šalių minimam 500 metų Reformacijos jubiliejui. Reformacija – Vakarų kultūros reiškinys, padaręs didžiulę įtaką Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės ir kultūros raidai. Konferencijos tikslai: supažindinti plačiąją Lietuvos visuomenę su naujausiais Reformacijos tyrinėjimais istorijos, teologijos ir literatūros srityse, paskatinti konstruktyvų akademinį disputą, siekiant įvertinti Reformacijos ir protestantizmo palikimą, pamokas bei vertybes kaip vieną iš visuomenės atsinaujinimo diskursų.

Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija. Registruotis galite čia.

Pasirodė Reformacijos 500  metų jubiliejui skirtas leidinys „Disputai: idėjos, vizijos“

Parašykite komentarą

Išėjo iš spaudos Reformacijos 500  metų jubiliejui skirtas leidinys „Disputai: idėjos, vizijos“. Jame publikuojami Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos iniciatyva 2013-2015 surengti disputai, kuriuose diskutavo iškilūs Lietuvos mokslininkai  – Ingė Lukšaitė, Deimantas Karvelis, Darius Kuolys,  Dainora Pociūtė, Raimonda Ragauskienė. Taip sudaromos galimybės ne tik naujoje šviesoje įvertinti XVI–XVIII a. kultūros procesus, to meto asmenybes ir jų keltas idėjas, bet ir giliau pažinti Reformaciją, jos raidą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bei jos pralaimėjimo priežastis. Minėtų mokslininkų mintis taikliai papildo prof. dr. Deimanto Karvelio įvadinis straipsnis „Religijos tolerancija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tikėjimo disputų epochoje XVI–XVII a.“, analizuojantis tolerancijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje problemą, taip pat ilgamečio Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininko prof. habil. dr. Sigito Kregždės straipsnis „Tiesos paieškos pasitelkus disputus“.

Teminėje-iliustracinėje leidinio dalyje, skirtoje Draugijos veiklos 25-mečiui paminėti, Draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas ir jo pavaduotojas Vytautas Gocentas apžvelgia Lietuvos  Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos surengtus renginius, išleistus leidinius.

„Disputai: idėjos, vizijos“ leidybą finansavo Lietuvos kultūros ministerija ir Lietuvos Reformacijos  istorijos ir kultūros draugija.

Protestantiškojo Lietuvos elito portretas naujausioje Dainoros Pociūtės monografijoje

Parašykite komentarą

selonija.lt

Kokias dovanas jubiliejaus proga dovanoja sau kūrybiškos šiandienos moterys? Savo kūrybos knygas. Atsakymas šiek tiek koketiškas, nes parašyti monografiją – tai ilgas ir kruopštus darbas. Bet vis dėlto – smagu, kai knygos pasirodymas sutampa su gražiu jubiliejumi.

Pirmąją birželio dieną Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje jubiliejų švenčianti profesorė Dainora Pociūtė-Abukevičienė pristatė naujausią savo knygą – Nematomos tikrovės šviesa. Reformacijos Lietuvoje asmenybės ir idėjos. Kaip sakė vakaro vedėjas dr.Deimantas Karvelis – profesorės dovana pačiai sau ir Lietuvai.  Knyga yra dalis Reformacijos metų minėjimo valstybės programos renginių.

Knygos autorė profesorė Dainora Pociūtė-Abukevičienė. Kęstučio Puloko nuotr.

Puiku, kad Lietuvos kultūros istorijoje vis mažiau lieka tuščių puslapių. Sovietmečiu su religija susiję kultūros istorijos įvykiai buvo pasakomi pusę lūpų, pusbalsiu paminint, kad tas ar kitas rašytojas buvo dvasininkas. Dar rečiau buvo kalbama apie konfesinę kūrėjų dvasininkų priklausomybę, tad net M.Mažvydas ar K.Donelaitis mažiau literatūros istorija besidominčiam lietuviui buvo ,,kažkokie“ kunigai. Tad D.Pociūtės nuoseklus ir kruopštus darbas prikeliant iš užmaršties ar pusiau užmaršties asmenybes, kuomet jų vardai žinomi tik siauram specialistų ratui, atkuria vis didesnį kultūros istorijos paveikslą. „Tinklas – Lietuvos kultūros gyvenimo, asmenybės, faktai ima jungtis į vientisą audinį, gyvą kultūros audinį“, – sakė senosios literatūros tyrinėtojas dr.Darius Kuolys.

D.Pociūtė jau daugel metų nuosekliai tyrinėja Reformacijos Lietuvoje istoriją. D.Karvelis tvirtino, kad geriausia, kas yra parašyta Lietuvoje apie Reformaciją, yra parašyta moterų, o profesorę pavadino Reformacijos sielos metraštininke. Jam pritarė ir D.Kuolys, sakydamas, kad Lietuvos kultūros istorijai pasisekė, kad turi aistringų, istorijai atsidavusių moterų. Literatūrologas juokavo, kad D.Pociūtė nesidavė suvedžiojama, ir, nors diplominį darbą rašė apie Konstantiną Sirvydą, daugiau katalikų jis nesugebėjęs įsiūlyti, nes labai greitai jaunoji mokslininkė pasirinko tyrinėjimų tikslu būtent reformatus.

Monografijos autorė teigė pasirinkusi kalbėti plačiau apie Reformacijos tyrimus, jos reikšmę Europai. Šiemet, visai Europai švenčiant Reformacijos jubiliejų, pasirodo tikrai daug įvairių tyrimų. Lietuvos (kartu ir Lenkijos) Reformacijos istorija itin domimasi, nes ji yra išskirtinė, savita, spalvinga. Mažai kas gali lygintis su Lietuvos (ir Lenkijos) įnašu į Reformacijos istoriją, teigė D.Pociūtė.

Anot mokslininkės, keistos yra Lietuvos Reformacijos šaknys. Vakarų Europoje jau viduramžiais būta daug proreformatoriškų impulsų – tai visų pirma vienuolynai, buvę  viduramžių intelektualios minties centrais, kuriuose brendo idėjų, kaip reformuoti bažnyčią ir tikėjimą (galų gale ir pats M.Liuteris buvo vienuolis!). Didžiulę įtaką turėjo ir besikuriantys universitetai. Lietuvoje  nebuvo nei vienuolynų su gausingom bibliotekom ir intelektualiom diskusijom, nei universitetų.

Lietuvoje, anot autorės, ištakos labai asmenybinės, lėmė atskirų asmenybių veikla.  “Niekur taip ryškiai su asmenybėmis Reformacija nėra susijusi kaip Lietuvoje,” – sakė D.Pociūtė. Tyrinėtoja teigė siekusi parodyti tų asmenybių vienišumą, o iš kitos pusės – atskleisti ryšį su Vakarų Europos mintimi, nes mūsų didikai mokėsi Europos universitetuose, tad šių mokslo židinių įtaka atkeliavo į Lietuvą per tuometinius studentus.
D.Pociūtė apgailestavo, kad nemažai asmenybių yra labai mažai ištirtos, deramai neįvertintos iki šiol – dažnai ir dėl objektyvių priežasčių. Kaip pavyzdį ji minėjo Simoną Budną, Biblijos kritinės egzegezės pradininką, kuris gyveno Gudijos užkampyje, tad tiesiog tuo metu ir negalėjo būti plačiau žinomas.

Renginyje kalbėjęs istorikas prof. Rimvydas Petrauskas pabrėžė, kad ši knyga – visų pirma apie žmones. ,,Žmonės yra šios knygos centre. Pirmą kartą Reformacijos istoriją skaitome kaip žmonių istoriją”, – teigė istorikas.  Profesorius itin palankiai vertino būtent tai, kad iš akademinių tyrimų gimė platesniam skaitytojų ratui skirtas populiarus leidinys.

Tad belieka palinkėti rasti laiko šiai puikiai knygai, nes, kaip sakė D.Karvelis, ,,Reformacijos metais neturėti tokios knygos yra absoliuti nuodėmė.”