Šian­dien Val­do­vų rū­muo­se pra­si­dė­jo tarp­tau­ti­nė moks­li­nė kon­fe­ren­ci­ja „Ku­ni­gaikš­čiai Rad­vi­los. Gar­siau­sia Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės di­di­kų gi­mi­nė“, ji baig­sis šeš­ta­die­nio va­ka­rą.

Ren­gi­nys ski­ria­mas dviem ypa­tin­goms da­toms – Lie­tu­vos kanc­le­rio ir Vil­niaus vai­va­dos ku­ni­gaikš­čio Mi­ka­lo­jaus Rad­vi­los Juo­do­jo gi­mi­mo 500 me­tų ir mir­ties 450 me­tų su­kak­tims. Į kon­fe­ren­ci­ją at­vy­ko gi­mi­nės pa­li­kuo­nys Mo­tie­jus, Mi­ka­lo­jus bei Do­mi­ny­kas Rad­vi­los, taip pat moks­li­nin­kai iš pen­kių ša­lių (Lie­tu­va, Len­ki­ja, Bal­ta­ru­si­ja, Aus­tri­ja, Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė). Pa­sta­rie­ji at­sto­vau­ja 24 skir­tin­gas moks­lo ir kul­tū­ros ins­ti­tu­ci­jas.

LDK tra­di­ci­jų sau­go­to­jai XXI a.

„Ne­su pa­li­kuo­nis, esu Rad­vi­la“, – kon­fe­ren­ci­jos ati­da­ry­mo me­tu sa­kė ku­ni­gaikš­tis Mo­tie­jus, pa­brėž­da­mas, kad tęs­ti­nu­mo na­ra­ty­vas gi­mi­nė­je gy­vas. Jis pri­si­pa­ži­no, kad pa­čios keis­čiau­sios gi­mi­nai­čių lai­do­tu­vės, ku­rio­se jam yra te­kę da­ly­vau­ti – 2009 me­tais vy­kęs iš­kil­min­gas aš­tuo­nių di­di­kų per­lai­do­ji­mas Du­bin­gių pi­lia­vie­tė­je. Tarp jų bu­vo ir Mi­ka­lo­jaus Rad­vi­los Juo­do­jo bei Mi­ka­lo­jaus Rad­vi­los Ru­do­jo pa­lai­kai. Jų gy­ve­na­muo­ju lai­ko­tar­piu XVI a. gi­mi­nė pa­sie­kė šlo­vės vir­šū­nę. Į Vil­nių at­vy­kęs M. Rad­vi­la kal­bė­jo apie skir­tin­gus gi­mi­nės gy­va­vi­mo lai­ko­tar­pius – nuo XV a., kuo­met pro­tė­viai ėmė užim­ti svar­bias po­li­ti­nes bei ka­ri­nes par­ei­gas iki XX a., kai te­ko pra­ras­ti tur­tus, pa­tir­ti so­vie­tų rep­re­si­nių struk­tū­rų per­se­kio­ji­mus, ka­lė­ti Si­bi­ro la­ge­riuo­se.

„Gy­ve­no­me čia, kai bu­vo ge­rai, tu­ri­me lik­ti ir kai su­nku“, – ska­ti­nu­sius gy­ven­ti Len­ki­jo­je se­ne­lės žo­džius pri­si­mi­nė ku­ni­gaikš­tis. So­viet­me­čiu Rad­vi­los iš­vy­ko į Va­ka­rus, ne vi­siems bu­vo aki­vaiz­du, kad rei­kia grįž­ti po 1989-ųjų. M. Rad­vi­la pri­si­mi­nė, kaip tais me­tais ap­si­lan­kė Bal­ta­ru­si­jo­je, Ne­svy­žiaus pi­ly­je – va­ly­to­ja jį vai­kė­si su šluo­ta. Tuo me­tu šian­dien bend­ra­dar­biau­ja­ma, drau­ge ren­gia­mi pro­jek­tai. 2005-ai­siais res­tau­ruo­tas pi­lies an­samb­lis įtrauk­tas į UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šą.

Šiais lai­kais Rad­vi­los taip pat vals­ty­bi­nin­kai. Nau­jo­jo­je Len­ki­jos vy­riau­sy­bė­je Kons­tan­tui Rad­vi­lai siū­lo­mas svei­ka­tos mi­nis­tro port­fe­lis. Anot ku­ni­gaikš­čio Mo­tie­jaus, aris­to­kra­tiš­kas pa­li­ki­mas įpa­rei­go­ja gy­ven­ti pa­gal aukš­tus mo­ra­lės stan­dar­tus, rū­pin­tis silp­nai­siais, o ne juos iš­nau­do­ti, tar­nau­ti vals­ty­bei, o ne iš­nau­do­ti ją as­me­ni­niams tur­tams di­din­ti. „Tu­ri­me sau­go­ti LDK tra­di­ci­jas, svar­bias gy­ve­nan­tie­siems nuo Bal­ti­jos iki Juo­do­sios jū­ros“, – šian­die­nos už­da­vi­nį įvar­di­jo Rad­vi­lų gi­mi­nės at­sto­vas. Nors so­viet­me­čiu jos silp­nin­tos, vis tik ne­iš­ny­ko. Tai yra pa­gar­ba ki­toms re­li­gi­joms, tau­ty­bėms, drau­giš­kas su­gy­ve­ni­mas. Pa­sak M. Rad­vi­los, ge­riau­sias bū­das jas pa­lai­ky­ti – švie­tė­jiš­ka veik­la.

Jis pa­ti­ki­no lie­tu­vius, kad nė­ra ko bi­jo­ti len­kų, ku­rie „ne­ke­lia sie­nų re­vi­zi­jos klau­si­mo, nė­ra gru­pe­lių, no­rin­čių su­sig­rą­žin­ti pa­kraš­čius“. Ku­ni­gaikš­tis pri­mi­nė jau anks­čiau iš­sa­ky­tą tei­gi­nį, kad yra pa­si­ry­žęs gin­ti Vil­nių, jei Len­ki­jos ka­riuo­me­nė nu­spręs­tų jį užim­ti. „Len­kai ne­no­ri at­gau­ti pa­kraš­čių, bet vi­sa­da jų il­gi­si“, – kal­bė­jo jis, pa­žy­mė­da­mas, kad len­kiš­ka kul­tū­ra for­ma­vo­si per san­ty­kį su kai­my­nais.

Len­kai at­si­me­na kitaip

Kaip api­bū­di­no vie­nas iš ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rių, Vil­niaus uni­ver­si­te­to Is­to­ri­jos fa­kul­te­to de­ka­nas prof. Rim­vy­das Pe­traus­kas, Rad­vi­lų gi­mi­nės is­to­ri­ja – Lie­tu­vos is­to­ri­jos san­trau­ka. Jų dar­bų esa­ma tiek daug ir to­kių įvai­rių, kad nag­ri­nė­jant bet ku­rį se­no­sios vals­ty­bės is­to­ri­jos lai­ko­tar­pį nuo XV a. ne­iš­ven­gia­mai su­si­du­ria­ma su Rad­vi­lo­mis. XVI a. Šven­to­sios Ro­mos im­pe­ri­jos ku­ni­gaikš­čių ti­tu­lą ga­vu­si gi­mi­nė svar­bi ir len­kams, jo­kie ki­ti di­di­kai jiems ne­pri­lygs­ta.

Kaip pa­sa­ko­jo iš Aus­tri­jos at­vy­kęs prof. Bo­gus­ła­was Dy­ba­śas, ge­riau­siai Len­ki­jo­je ži­no­mi jų at­sto­vai yra Jo­nu­šas ir Bo­gus­la­vas. Hen­ri­kas Sen­ke­vi­čius ap­ra­šė juos ro­ma­ne „Tva­nas“, ku­rį 1974 m. ekra­ni­za­vo Jer­zy Hoff­ma­nas. „Rad­vi­lų vaiz­di­nys len­kų at­min­ty­je in­ten­sy­vus. Ta­čiau jis ski­ria­si nuo lie­tu­viš­ko­jo“, – kal­bė­jo pro­fe­so­rius. Pa­vyz­džiui, Jo­nu­šas Lieu­vo­je lai­ko­mas ap­dai­riu stra­te­gu, ta­len­tin­gu kar­ve­džiu, am­bi­cin­gu po­li­ti­ku. Tar­pu­ka­riu pir­ma­sis rai­te­lių pul­kas bu­vo pa­va­din­tas jo var­du, 1931 m. Bir­žuo­se jam ati­deng­tas Juo­zo Zi­ka­ro pa­mink­las. 2006 m. Al­gir­do Bo­so su­kur­tas J. Rad­vi­los bius­tas virš iž­dą sim­bo­li­zuo­jan­čios skry­nios iš­ki­lo Kė­dai­niuo­se. Tuo me­tu Len­ki­jo­je jis lai­ko­mas Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos iš­da­vi­ku dėl Liub­li­no uni­jos su­lau­žy­mo ir Kė­dai­nių su­tar­ties su Šve­di­ja pa­si­ra­šy­mo. Mask­vos ag­re­si­jos aki­vaiz­do­je J. Rad­vi­la pa­si­rin­ko jam at­ro­džiu­sią ma­žes­nę blo­gy­bę – LDK at­skir­ta nuo Len­ki­jos ir uni­jos sai­tais su­jung­ta su Šve­di­ja.

Rad­vi­lų veik­la – įvairiapusė

„Šia pro­ga siek­si­me at­skleis­ti vi­sos ku­ni­gaikš­čių Rad­vi­lų gi­mi­nės įvai­ria­pu­sę veik­lą, in­dė­lį į vals­ty­bės, jos po­li­ti­kos ir dip­lo­ma­ti­jos, kul­tū­ros ir me­no, ūkio ir ka­ry­bos rai­dą, pri­sta­ty­ti žy­miau­sius gi­mi­nės at­sto­vus, api­bū­din­ti šios gi­mi­nės kul­tū­ri­nį ir me­ni­nį pa­vel­dą, taip pat ir Rad­vi­lų vie­tą mū­sų is­to­ri­nė­je at­min­ty­je“, – sa­kė Val­do­vų rū­mų mu­zie­jaus di­rek­to­rius dr. Vy­das Do­lins­kas. Jis drau­ge su Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos Vrub­levs­kių bib­lio­te­kos di­rek­to­riu­mi dr. Si­gi­tu Nar­bu­tu ren­gi­nio ati­da­ry­mo me­tu ap­do­va­no­ti Len­ki­jos vals­ty­bi­niais ap­do­va­no­ji­mais už nuo­pel­nus po­pu­lia­ri­nant Lie­tu­vos ir Len­ki­jos is­to­ri­ją.

Pir­mą­ją ren­gi­nio die­ną dau­giau­sia dė­me­sio skir­ta Rad­vi­lų gi­mi­nės ana­li­zei, Mi­ka­lo­jaus Rad­vi­los Juo­do­jo po­li­ti­nei veik­lai ir re­li­gi­jos bei ti­kė­ji­mo klau­si­mams. Lap­kri­čio 13 d., penk­ta­die­nį, moks­li­nin­kai nag­ri­nės gi­mi­nės vaid­me­nį vals­ty­bės bei ka­ry­bos sri­ty­se bei apž­velgs iš­li­ku­sią Rad­vi­lų iko­nog­ra­fi­ją. Šią die­ną vai­ni­kuos sty­gi­nių kvar­te­to „Art Vio“ kon­cer­tas „Sve­čiuo­se pas Mo­tie­jų Rad­vi­lą: Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės di­duo­me­nės mu­zi­ki­nė ap­lin­ka“. Bai­gia­mą­ją kon­fe­ren­ci­jos die­ną, lap­kri­čio 14-ąją, bus ana­li­zuo­ja­mas Rad­vi­lų kul­tū­ri­nis gy­ve­ni­mas bei gi­mi­nės pa­vel­do to­pog­ra­fi­ja. Iš vi­so ren­gi­nio me­tu bus pers­kai­ty­ti 42 moks­li­niai pra­ne­ši­mai.

Ren­gi­nį or­ga­ni­zuo­ja Val­do­vų rū­mų mu­zie­jus, VU Is­to­ri­jos fa­kul­te­tas, Lie­tu­vos is­to­ri­jos ins­ti­tu­to Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės is­to­ri­jos sky­rius. Pla­nuo­ja­ma, kad po me­tų kon­fe­ren­ci­jos me­džia­ga bus iš­leis­ta lie­tu­vių bei len­kų kal­bo­mis.