Žymų Archyvai: Valdovų rūmai

Tarptautinė mokslinė konferencija „Reformacija Lietuvoje ir jos poveikis kultūros atsinaujinimui“

2017 m. spalio 26 d., ketvirtadienis, 8.30–18.00 val.
Valdovų rūmų Didžioji renesansinė menė

Astridos Petraitytės nuotrauka

Kvietimas programa

Registruotis

Konferencija skirta daugelyje Europos šalių minimam 500 metų Reformacijos jubiliejui. Reformacija – Vakarų kultūros reiškinys, padaręs didžiulę įtaką Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės ir kultūros raidai. Konferencijos tikslai: supažindinti plačiąją Lietuvos visuomenę su naujausiais Reformacijos tyrinėjimais istorijos, teologijos ir literatūros srityse, paskatinti konstruktyvų akademinį disputą, siekiant įvertinti Reformacijos ir protestantizmo palikimą, pamokas bei vertybes kaip vieną iš visuomenės atsinaujinimo diskursų.

Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija. Registruotis galite čia.

Knygos „Chylinskio Biblijos istorijos šaltiniai“ pristatymas

gegužės 11 d., trečiadienis, 18.00–19.30 val.
Valdovų rūmų III manieristinė antikamera

Renginys skirtas 350-osioms Samuelio Boguslavo Chylinskio mirties metinėms paminėti.

Renginyje dalyvaus rinkinio sudarytoja ir knygos parengėja dr. Gina Kavaliūnaitė (Vilniaus universitetas), šaltinių vertėja iš lotynų ir lenkų kalbų prof. habil. dr. Eugenija Ulčinaitė (Vilniaus universitetas), Reformacijos istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė (Lietuvos istorijos institutas), Lietuvos literatūros, istorijos ir kultūros lotyniškų šaltinių specialistas doc. Mintautas Čiurinskas (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas). Kultūros vakarą ves Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriaus vadovė doc. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Evangelikų reformatų giesmes giedos jungtinis choras „Pagirių dainoriai“ ir evangelikų reformatų choras „Giesmė“ (vadovė Janina Pamarnackienė)

1660 m. Londone pradėta spausdinti pirmoji Biblija lietuvių kalba. Jos vertėjas – Samuelis Boguslavas Chylinskis. Baigęs Kėdainių gimnaziją, jis kelerius metus studijavo Franekerio akademijoje Olandijoje. Dėl XVII a. viduryje Lietuvoje kilusių karų baigęs mokslus nebegalėjo grįžti į tėvynę, todėl išvyko į Angliją. Ten, remiamas Oksfordo universiteto profesorių Džono Vilkinsono (John Wilkinson), Džono Voliso (John Wallis), grafo Roberto Boilo (Robert Boyle), žinomo kultūros veikėjo, Vilniaus kalvinistų gimnazijos rektoriaus Georgo Hartlibo brolio Samuelio Hartlibo ir kt., išvertė visą Šventąjį Raštą iš olandų kalbos į lietuvių ir išspausdino dalį Senojo Testamento. Pritrūkus lėšų, S. B. Chylinskio darbą jo globėjai pristatė Anglijos karaliui Karoliui II, šis paskelbė visuotines rinkliavas Biblijai lietuvių kalba spausdinti.

Chylinskio Biblijos istorijos šaltinių rinkinys apima laikotarpį nuo pirmųjų žinių apie Biblijos vertėjo S. B. Chylinskio tėvą iki 1702 m., kai Karaliaučiuje buvo išspausdintas vadinamasis Bitnerio (Bythner) Naujasis Testamentas. Rinkinyje daug naujos, ankstesnių Chylinskio Biblijos tyrėjų neminėtos medžiagos. Knygoje skelbiamos dokumentų faksimilės, transkripcija ir šaltinių vertimai į lietuvių kalbą.

Renginys nemokamas, tačiau būtina iš anksto registruotis.

Chylinskio biblija

Radvilų giminei skirta Tarptautinė konferencija

Lapkričio 12-14 dienomis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vyko tarptautinė mokslinė konferencija KUNIGAIKŠČIAI RADVILOS. Garsiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė.

Konferencijos globėjai – Motiejus ir Mikalojus Radvilos – Nesvyžiaus-Olykos šakos kunigaikščiai, Mikalojaus Radvilos Juodojo palikuonys. Į konferenciją atvyko ir dar vienas Nesvyžiaus šakos kunigaikštis – Dominykas Radvila. Konferenciją organizavo: LDK valdovų rūmai, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Lietuvos istorijos instituto LDK Istorijos skyrius. Skaitykite toliau

Valdovų rūmuose prisimenama iškiliausia Lietuvos giminė

http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/valdovu-rumuose-prisimenama-iskiliausia-lietuvos-gimine/212365

Rosita GARŠKAITĖ r.garskaite@lzinios.lt

Rad­vi­lų gi­mi­nė va­di­na­ma ne­ka­rū­nuo­tais Lie­tu­vos ka­ra­liais. Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės (LDK) is­to­ri­ja be jų ne­įsi­vaiz­duo­ja­ma. Šių di­di­kų pa­li­ki­mas di­džiu­lis ir įvai­rio­pas, tad ir apie jį dis­ku­tuo­ti moks­li­nin­kai su­si­bū­rė trims die­noms.  Skaitykite toliau