Vydūno “atgimimas” Detmolde 2013/2014 m.

Kun. Miroslav Danys šį pranešimą perskaitė Tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje, plenariniame posėdyje 2014 m. kovo 28d.

Gerbiami ponios ir ponai,

Nuo Vydūno mirties Detmolde 1953 m vasario 20 d. praėjo 61 metai. Ir nuo jo palaikų iškasimo 1991 m. spalio viduryje mus skiria jau geri du dešimtmečiai. Nors abu įvykiai ir garsisi nuskambėjo vietinėje spaudoje, tik nedaugelis Detmoldo miesto piliečių įsiminė šio didžio lietuvių tautos sūnaus vardą.

Visgi nuo 2013 m. pavasario mes esame poeto ir mąstytojo Vydūno renesanso Lipės krašto sostinėje liudininkais. Tam postūmiu tapo Vydūno draugijos prašymas Detmoldo miestui, per Vokietijos diplomatinę atstovybę Vilniuje, iškabinti atminimo lentą Vydūnui. Laimingai susiklosčius aplinkybėms, miesto archyvaras  Dr. Ruppert’as kreipėsi į mane. Vydūno vardas man nebuvo svetimas,  aš jau nuo pačios įvykių pradžios dalyvavau kaip dokumentų į lenkų kalbą vertėjas – jų reikėjo Vydūno palaikams pervežti per Lenkiją į Rambyno kalną prie Nemuno 1991 metų rudenį.

Svarbiausia aplinkybė, susiejusi mane su archyvaru, buvo atminimo lentos vieta. Namas Moltke’s g. 36, kur Vydūnas praleido paskutiniuosius savo gyvenimo metus, buvo šalutinėje gatvėje ir atrodė gana neišvaizdžiai.

Padėjo laimingas aplinkybių sutapimas (arba nemirtinga poeto dvasia pati tame dalyvavo?), kad man betyrinėjant pirmiausia į akis pateko atvirlaiškis, kurį Vydūnas 1946 m. Rugsėjo 20 d. siuntė iš Detmoldo savo draugui Dr. Falkenhan’ui, o ant jo buvo siuntėjo adresas: Dr. Wilhelm Storost-Vydunas, Detmold, Wiesenstraße 5. Būtent šiame name Wiesenstraße 5 aš dabar gyvenu, ir kalbamu laiku, 2012 metais šis namas, studentų bendrabutis,  dar buvo Lippe’s krašto bažnyčios nuosavybė. Aš pats, kaip universiteto kapelionas, buvau tarsi namo šeimininkas. Taigi, man gana lengvai pavyko miesto ir bažnyčios valdžią įtikinti, kad atminimo lenta būtų pritvirtinta ant šio reprezentatyvaus bendrabučio pastato.

Ir ne tik atminimo lenta.

Su geranoriška Lietuvos kultūros ministerijos (daugiau Užsienio reikalų ministerijos – vert.) parama, mums kartu su Vydūno draugija taipogi pavyko namo nišoje pastatyti skulptoriaus Liongino Garlos sukurtą poeto bronzinę statulą (marmurinės statulos bronzinę kopiją – vert.).

 

Nuo iškilmingo abiejų darbų atidengimo Europos dienų Detmolde metu (2013 m gegužės 10-12 d.d.), mes matome savotišką poeto vardo ir kūrybos atgimimą Lippe’s žemės sostinėje. Aš beveik kasdien pastebiu, kaip meno kūrinys, Garlos sukurtas biustas, veikia aplinką ir kelia plačios publikos susidomėjimą šioje gan judrioje gatvėje.

Dabar norėčiau pakviesti ir jus, gerbiamos ponios ir ponai, dalyvauti šiame Vydūno atgimime Detmolde ir pasižiūrėti keletą Tomo Staniko nuotraukų su trumpais komentarais.

Tačiau mes tikimės, kad su abiejų darbų atidengimu ir Vydūno pagerbimu per Europos dienas Detmolde 2013 metais Vydūno renesansas nesibaigs.

Jau nuo 2014 m. sausio 9 d. Detmoldo miesto taryboje pateiktas pasiūlymas pavadinti Vydūno vardu vieną gatvę miesto centre. Tai būtų pirmas žingsnis sužadinant plačios publikos susidomėjimą ir sudarant galimybę vėliau įkurti Detmolde Vydūno draugiją, kuri galėtų užsiimti rašytojo raštais ir dvasiniu palikimu. Detmolde vokiečių kalba parašyti darbai, kuriuos šiuo metu galite rasti išverstus į lietuvių kalbą ketvirtajame  Vydūno „Raštų“ tome, savo klasiška literatūrine vokiečių kalba ir dvasiniu turiniu tikrai nusipelno kuo greitesnio išleidimo.

Tikiuosi, kad abu darbai mums greitai pasiseks!

Dėkoju už Jūsų dėmesį!

 

Kun. Miroslav Danys šį pranešimą perskaitė Tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje, plenariniame posėdyje 2014 m. kovo 28d.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.