Baigiantis 2016-iesiems, išleista nauja VU Komunikacijos fakulteto profesoriaus, Lietuvos mokslų akademijos viceprezidento Domo Kauno knyga „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“. Autorius pateikia nuo 1979 metų rinktą medžiagą apie kun. K. Donelaitį ir šios temos savo mokslinio tyrimo rezultatus.
Studija yra K. Donelaičio publikuoto ir nepublikuoto (memorialinio) paveldo knygotyrinis darbas. Ji sudaryta iš trijų dalių. Pirmojoje teikiama Donelaičio asmeninės bibliotekos rekonstrukcija, antrojoje analizuojama Donelaičio kūrybos leidyba, trečiojoje – Donelaičio atminimo įprasminimo tradicija. Tiriamasis laikotarpis – Prūsijos valstybės laikai (iki 1918 m.). Tyrimą paskatino donelaitikos paveldo aktualinimo motyvai, Donelaičio asmeninės bibliotekos rekonstrukcija kilo iš poreikio Tolminkiemio muziejuje atnaujinti memorialinę ekspoziciją. Antrąją temą lėmė noras nustatyti Donelaičio kūrybos paplitimo pasaulyje mastą, trečiąją – Donelaičio atminimo įamžinimo bandymų 1885, 1896 ir 1914 metais istorinė reikšmė. Šie įamžinimo bandymai – tai Mažosios Lietuvos lietuvių tautinio sąjūdžio raidos etapai. Tyrimas remiasi lietuvių ir vokiečių donelaitikos istoriografijos tradicija. Joje knygotyriniai aspektai iškelti kaip pagrindiniai darbo orientyrai.
Duomenų ieškota Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, JAV atminties institucijose – archyvuose, bibliotekose, muziejuose. Svarbiausi šaltiniai buvo XVIII–XX a. archyviniai dokumentai, Prūsijos periodika, oficialieji valstybiniai, Evangelikų liuteronų bažnyčios žinynai, ankstyvieji lietuvių raštijos tyrimai, taip pat Donelaičio poezijos knygų tyrimas de visu. Jose rasti nuosavybės ženklai ir marginaliniai įrašai laikomi kūrybos sklaidos krypčių, geografijos ir vartotojų įrodymais. Taip pat nustatyta ankstyvųjų Donelaičio knygų recenzijų bei paminėjimų spaudoje. Knyga gausiai iliustruota dokumentinėmis nuotraukomis, senaisiais atvirukais, rankraštinio ir spausdintinio paveldo reprodukcijomis. Jos apipavidalinimą sukūrė Vilniaus dailės akademijos profesorius Alfonsas Žvilius.
Lapkričio 25 d. vakare knygos sutiktuvės surengtos Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Konferencijų salėje. Kartu su autoriumi knygą pristatė KU prof. dr. Roma Bončkutė, doc. dr. Silva Pocytė ir doc. dr. Žavinta Sidabraitė. Lapkričio 26 d. naujoji knyga buvo pristatyta Gargžduose ir Veiviržėnuose.
O gruodžio 13 d. vakare susitikimas su autoriumi surengtas Vilniuje LMA Mažojoje salėje. Prie anksčiau minėtųjų recenzenčių čia prisijungė Lietuvių literatūros ir tautosakos
instituto mokslininkė dr. Liucija Citavičiūtė. Renginį vedė prof. dr. Aušra Navickienė.
Pasak autoriaus, iki pat XX a. pradžios K. Donelaitis platesnei visuomenei, ypač Didžiojoje Lietuvoje, iš esmės nebuvo žinomas, daugeliui jo kūryba ir asmenybė buvo tiesiog per dideli suvokti. „Tikiuosi, jog ši knyga padės mums suprasti, kaip lietuvių tauta brendo K. Donelaičiui,“ – sakė prof. D. Kaunas. Profesorius pasidalijo prisiminimais, kaip dar studijų metais Vilniuje Trakų gatvės antikvariate knygų stirtoje aptiko Lietuvos nepriklausomybės laikais parengtą, 1940 m. meniškai išspausdintą „Metų“ numeruotą egzempliorių su dailininko Vytauto K. Jonyno parašu. Kaip vėliau vokiečių Humboldtų universiteto dėstytojų pakviestas padirbėti Berlyno ir Leipcigo bibliotekose, turėjo galimybę gilintis į Karaliaučiaus universiteto ir Prūsijos raštijos įtaką Lietuvos kultūrai.
Autorius pasidžiaugė naująją knygą puošiančiomis gausiomis dokumentinėmis iliustracijomis. Joje spausdinamas ir unikalus Kintų ev. liuteronų bažnyčios statytojo ir pirmojo klebono (1705–1718) Wilhelmo Witticho portretas. Tai kol kas bene vienintelis žinomas XVIII a. kaimo kunigo įamžinimo atvejis. Įdomi ir šio atvaizdo išsaugojimo istorija. Autorius Kintų parapijos maldos namuose kabėjusį portretą ganėtinai atsitiktinai nufotografavo 1975 m. Paveikslas iš bažnyčios buvo pavogtas apie 1991 m., daugiau šio kunigo atvaizdų nėra žinoma.
Knyga turėtų būti vertingas informacijos šaltinis visiems, kurie domisi Mažosios Lietuvos istorija ir kultūra.
„Lietuvos evangelikų kelias“, 2016 Nr.12
Nuotraukos Kęstučio Puloko
Daugiau nuotraukų rasite LMA mediatekos galerijoje