Rusnės bažnyčia šaukiasi pagalbos

Įpusėjus Adventui, Lietuvos žiniasklaidos dėmesio sulaukė Rusnės ev. liuteronų bažnyčios vargana būklė. „Didžiulė bala telkšo tiesiog vidury bažnyčios, o vanduo čia bėga per kiaurą stogą. Pamaryje stūksanti Rusnės bažnyčia griūna. Plika akimi matomi įtrūkimai bažnyčios sienose. Nuo drėgmės sienos pelija. Permirkusios ir medinės stogo perdangos ir tik laiko klausimas, kada jos nukris ant žmonių galvų. Gražiausioje salos vietoje stovintys maldos namai yra kritinės būklės, Rusnės seniūnė šaukiasi pagalbos,“ – pranešama TV3 televizijos reportaže.

Manoma, kad pirmoji Rusnės bažnyčia pastatyta dar 1419 m. Parapijiečių lėšomis 1642 m. buvo pertvarkyta apie 1583 m. statyta bažnyčia. XVIII a. bažnyčia ir klebonija ne kartą degė. Dabartinis bažnyčios pastatas pašventintas 1809 m. Jo stačiakampio formos rytų pusėje buvo pristatyta aštuoniakampė konfirmantų salė, o vakarų pusėje 1827 m. iškilo masyvus bokštas, kurį aukština piramidės for­mos smailėjantis stogas su kryžiumi.

Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčioje toliau vyko pamaldos, jas laikė sakytojas A. Dėvelaitis, atvykstą kunigai M. Preikšaitis, F. Megnis, J. Kal­vanas. Nepaisant to, sovietų valdžia bažnyčią netrukus uždarė ir joje įrengė sporto salę, šalia pristatė katilinę patalpoms apšildyti. Prieš 25-erius metus tikintiesiems bažnyčią pavyko susigrąžinti, 1992–1993 m. ji buvo renovuota.

„Renovacijos metu buvo keičiamas stogas, tačiau čerpės nebuvo pritaikytos drėgnam pamario klimatui. Jos buvo sudėtos nekokybiškai ir šiandien pro stogą nuolat bėga vanduo, supelijo sienos. Byra ir išorės tinkas, supuvo lietvamzdžiai“, – pasakoja Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Grėsmė iškilusi ir bažnyčios interjerui. Altorius, kolonos ir grindys – mediniai ir neimpregnuoti, todėl itin neatsparūs drėgmei.

„Ir kalėdinę eglutę pastatėme specialiai ten, kur pro stogą bėga vanduo, kad žmonės toje vietoje nestovėtų. Stogo medinės perdangos pūva, čerpės – tarsi sušaudytos, todėl baiminamasi, kad ir pats stogas bet kada gali įgriūti. Liūdna žiūrėti, kaip nyksta gražiausias Rusnės pastatas,“ – dienraščio „Lietuvos žinios“ korespondentui kalba seniūnė. Pūva ir laiptai į varpinę, iš kurios atsiveria vaizdas į visą salą. O ką jau kalbėti apie elektros instaliaciją…

Iš maždaug pusantro tūkstančio Rusnės gyventojų šiandien liuteronų yra apie šimtą. Tačiau ši bažnyčia – „visos salos simbolis, seniausias ir gražiausias pastatas, rusniškiams jau tapęs savotiškais kultūros namais. Todėl siekdami sutvarkyti šį, švelniai tariant, nebesaugų žmonėms objektą, bendradarbiaujame ir su Šilutės rajono savivaldybe, ir su parapija“, – aiškina D. Drobnienė. „Žmonės čia neskirstomi pagal tikėjimus. Bažnyčioje rengiamos parodos, organizuojama savanoriška veikla tiek jaunimui, tiek senjorams. Žmonės prieš daugelį amžių sugebėjo atrasti lėšų jos statyboms, o mes turime surasti būdą, kaip ją išsaugoti. Rusnės bažnyčia privalo ir toliau gyvuoti, kad tikintieji joje galėtų melstis, o visa bendruomenė susirinkti pabūti kartu“, – teigia D. Drobnienė.

„Rusnės bažnyčia unikali, turi išsaugojusi kompleksą. Bažnyčia, parapijos namai ir kunigo namai. Gali tarnauti plačiau,“ – tvirtina salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė. Pastatas yra įtrauktas į valstybės saugomų nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, tad ir tikintieji, ir seniūnijos darbuotojai laukia Kultūros paveldo departamento paramos.

Pasak LELB vyskupo Mindaugo Sabučio, LR Vyriausybės programoje buvo numatyta sutvarkyti bažnyčią iki Žemaitijos krikšto jubiliejaus [2013 m.], tačiau „vėliau tai išbraukta iš programos. Nepasitvirtino mūsų lūkesčiai, kad galėsime padaryti būtinus darbus“.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vedėja Audronė Puzonienė teigia, jog pastato valdytoja Rusnės ev. liuteronų parapija turėjusi imtis veiksmų paveldosauginiam objektui tvarkyti. „Norint teikti paraišką dėl finansavimo ar remonto išlaidoms kompensuoti, reikėjo padaryti namų darbus“, – akcentavo ji. KPD Klaipėdos skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Daiva Masiliauskienė „Lietuvos žinioms“ taip pat minėjo, kad neseniai lankėsi paveldosauginiame komplekse. „Yra galimybė kreiptis į KPD ir gauti lėšų remontui, tačiau prieš tai <…> objekto valdytojas turi įvertinti jo techninę būklę, nes būtina labai aiškiai suformuluoti, kam reikia pinigų. <…> Susitikome su Rusnės bažnyčios kunigu, aptarėme įvairias galimybes, kaip padėti išsaugoti šį išskirtinį Mažosios Lietuvos objektą“, – kalbėjo ji.

Rusnės ev. liuteronų parapijos kunigu 2015 m. rugsėjo 25 d. oficialiai patvirtintas Valdas Miliauskas, prieš tai jos administratoriumi buvo kun. Jonas Liorančas. 2016 m. vasario 15 d. LELB Konsistorija nutarė kreiptis į LR Kultūros ministrą, kad Rusnės ev. liuteronų bažnyčia būtų priskirta Lietuvos sakralinio kultūros paveldo objektams, finansuotiniems prioritetine tvarka. Pasak Rusnės seniūnės D. Drobnienės, į LR Vyriausybę dabar ketinama kreiptis ir per Šilutės rajono savivaldybę.

Beje, Rusnės bažnyčia reikšminga ir dar vienu kultūriniu aspektu – joje XVI a. įsteigta viena pirmųjų Klaipėdos krašto mokyklų.

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2016 Nr.12                                     

 

2016 m. pabaigoje bažnyčioje telkšo balos

Iš sienų auga grybai…

Rusnės ev. liuteronų bažnyčia 2012 m. rudenį. Kęstučio Puloko nuotr.

 Kunigo Kristupo Jurkšaičio (1852–1915) kapas šalia Rusnės bažnyčios. Kęstučio Puloko nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.