Šiemet Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijai sukako penkiolika metų. Draugija yra pasaulietinė, nekonfesinė, nepolitinė dorovinio ir kultūrinio tobulinimosi organizacija. Tarp kitų draugijos renginių itin išsiskiria kasmet visuomenei rengiami Reformacijos dienos minėjimai. Šiemet spalio 27 d. kuklus draugijos jubiliejus bei Reformacijos 490-osios metinės paminėti moksline konferencija „Reformacija – Pilietinė Visuomenė – Valstybė“. Gan simboliška, kad konferencija surengta Vilniaus universiteto Teatro salėje – būtent čia 1989-1990 m. meldėsi atsikūrusi Vilniaus ev. liuteronų parapija.
Konferencijos programoje įtraukti skirtingų sričių pranešimai. Po draugijos pirmininko prof. Sigito Kregždės įžanginio žodžio pirmąjį pranešimą „Lietuvos pilietinės visuomenės būklė: galimybės ir kliūtys jos raidai“ pateikė Pilietinės visuomenės instituto atstovė Rūta Žiliukaitė, apžvelgusi vieno bendruomeniškumo tyrimo – projekto „Lietuvos pilietinės visuomenės žemėlapis“ – rezultatus. Tenka konstatuoti, kad nors nevyriausybinių organizacijų nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. padaugėjo daugiau nei dvigubai, visuomeninėje veikloje dalyvaujančių žmonių skaičius padidėjo labai mažai, silpni ir kiti bendruomeniniai gyventojų ryšiai.
Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis skaitė pranešimą „Kėdainiai nuo XVI a. antros pusės iki XVIII a. vidurio – protestantiška sala Lietuvos periferijoje“, kuriame pateikė smulkių duomenų apie to meto Kėdainių tautinę ir konfesinę sudėtį, iki šiol visuomenėje mažai nagrinėtas 1655 spalio 20 d. tarp Lietuvos ir Švedijos pasirašytos Kėdainių unijos prielaidas ir aplinkybes.
Po kavos pertraukėlės VU filosofijos fakulteto doktorantas Eugenijus Dunajevas perskaitė pranešimą „Visuomenės raida pagal Maksą Vėberį“, kuriame apžvelgė kai kuriuos M.Vėberio biografijos aspektus bei pagrindinius jo įvardintus protestantiškosios (tiksliau būtų – reformatiškosios) etikos bruožus.
Mokslo bendruomenės dabarties aktualijas pranešime „Mokslas ir pilietinė visuomenė“ pristatė VDU doc. dr. Ina Dagytė. Išsamią paskaitą „Permanentinis visuomenės reformizmas: per agrarinę, industrinę, informacijos ir žinių visuomenes – solidarios, pilietiškai kūrybinės visuomenės link“ pateikė VU doc. dr. Dobilas Kirvelis, pristatęs kūrybinės visuomenės sampratą pagal Richardą Floridą.
Filosofė dr. Nerija Putinaitė skaitė pranešimą „Sekuliarizuoto proto pagundos: I.Kanto „amžinosios taikos“ idėja“, kuriame panagrinėjo ir kai kuriuos šiandien paplitusius stereotipus.
Po konferencijos pranešimų tradiciškai buvo pagerbti šiemet savo jubiliejus šventę draugijos nariai, paskelbta apie numatomus artimiausius renginius, surengtas nedidelis banketas.
Konferencijos pranešimus atskiru leidiniu ketinama išleisti kitais metais, be čia išvardintųjų jame rasime ir konferencijoje negalėjusių dalyvauti Stokholmo universiteto doktoranto Andrejaus Kotliačuko pranešimą „Skandinavijos šalių (Danijos ir Švedijos) visuomenės istorinės raidos bruožai“ bei VDU istoriko dr. Deimanto Karvelio pranešimą „Protestantizmo įtaka šiandienai“.
Kęstutis Pulokas „Lietuvos evangelikų kelias“, 2007 Nr.11