http://www.pamarys.eu/rusniskiai-pakviete-dailininkus-prie-diskusiju-stalo/
Baigiantis liepai, Rusnėje prasidėjo pleneras, į kurį atvyko dailininkai iš Vilniaus, Kauno, Alytaus ir rusniškiams gerai pažįstamas architektas, dailininkas Kurtas Boitleris (vok. Kurt Beutler) iš Vokietijos. Dar žadėjo atvykti dailininkė Liva Kaprale iš Latvijos.
Plenero dalyviai – prie diskusijų stalo.
Be unikalios Rusnės gamtos vaizdavimo, iš plenero dalyvių laukta ir kūrybinių idėjų, pasiūlymų, koks galėtų būti Rusnės salos etnokultūros ir informacijos centro ženklas. Padiskutuoti šia tema vieną dieną svečius sukvietė Salos etnokultūros ir informacijos centro vadovė Birutė Servienė, atkreipusi dėmesį, kad centras egzistuoja nuo 2002 metų, yra įsikūręs buvusiose medicinos centro patalpose, po savo stogu glaudžia 10 meno kolektyvų.
Anot vadovės, centras spaudžiasi mažose patalpose, laukdamas kada bus pastatytas naujas statinys. Belaukdami imasi kurti įstaigos ženklą – logotipą. Birutė Servienė susirinkusiems kūrėjams sakė, kad rusniškiams rūpi visų salos svečių nuomonė, o ypač kūrėjų. Pažadėta diskusiją vėliau pratęsti su rusniškiais.
Prie diskusijų stalo sėdo dailininkai Vytautas Butas, Jaunius Kaubrys, Rimas Galeckas, Evaldas Šemetulskis, Arvydas Kašauskas, Vytautas Gocentas, Virginijus Ruseckas, Kurt Beutler, plenero vadovė Renata Kasiulytė. Taip pat diskusijoje dalyvavo šio centro kultūrinės veikos vadybininkė Sonata Verbučianskė, Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė, aktyvi Rusnės bendruomenės narė, dailės mokytoja Živilė Skirkevičienė, Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Diskusijos dalyviai galėjo susipažinti su Vytauto Gocento tapybos darbų paroda.
Beje, parodos autorius V. Gocentas į diskusiją atvyko paruošęs „namų darbus“. Jis priminė, kad šis marių krantas pagal Ernsto Berbomo sudarytą žvejų burvalčių vėtrungių spalvinį žymėjimą kažkada yra buvęs baltai raudonas. Jis įsivaizduojamą Salos kultūros ir informacijos centro ženklą piešė pagal E. Berbomą.
Vytautas Gocentas
„Visada smagu grįžti į Tėviškę, aplankyti mamą. Tėviškės dūmas akių negraužia…“ – kalbėjo dailininkas, rodydamas logotipo „apmatus“. V. Gocentas papriekaištavo kad į diskusiją atvykę dailininkai per mažai gavo informacijos, nepasakyta tiksliai, ko iš jų tikimasi.
Dailininkas Jaunius Kaubrys patikino, kad menininkui svarbi visų čia esančių nuomonė, nes pirmą kartą atvykusiems į salą sunku iš karto įsijausti. „Man Rusnė, pirmiausia, asocijuojasi su žuvimis, kurių atveža į Kauną“, – šmaikštavo dailininkas, sakydamas, kad pirmą kartą čia atvykę ir pamatę tiltą per pievas stebėjosi, kodėl šišionykščiai tiesia tiltus ne per vandenį…
Visi diskusijos dalyviai išklausė išsamaus Birutės Servienės paruošto Salos kultūros ir informacijos centro veiklos pristatymo. Diskusijoje dažniausiai buvo minimi Rusnės salos akcentai: senosios žvejų valtys, potvyniai, pylimai, gluosniai, paukščiai. Užsiminta, kad nereikėtų pamiršti ir vėtrungių, kuriose galima sutalpinti bent kelis salos simbolius.
Priminta, kad logotipas turi atspindėti salos informacijos ir etnokultūros centro veiklą. Kiek tų simbolių „suguls“ į vieną ženklą, paaiškės vėliau. Svarbu, kad logotipas nebūtų perkrautas, suprantamas, kad matydami simbolius Rusnę atpažintų net šios salos nemačiusieji. Dar svarbu, kad ženklą galėtų naudoti ir amatininkai, įspausdami jį į keramikos dirbinyje ar panašiai.
Birutė Servienė patikino, kad geriausiam logotipui sukurti bus skelbiamas konkursas, nugalėtojo lauks prizas.
Laima PUTRIUVIENĖ