Rugpjūčio 10 d. ekskursija į Suvalkiją ir spektaklis Jono Basanavičiaus gimtinėje

Tęsiasi ekskursijų ciklas su teatro „Arbatvakariai“ spektakliais autentiškoje aplinkoje. Pakeliauta po Žemaitiją ir Biržuvėnų dvare žiūrėtas spektaklis „Gulbės giesmė“, pabuvota Dzūkijoje ir Jašiūnų dvare mėgautasi spektakliu „Liudvisė. Nuo Vilniaus iki Konstantinopolio“. Šįkart siūlome ekskursiją po Sūduvą ir spektaklį „Mano Tėvynė – prie jo širdies“ Ožkabaliuose, Jono Basanavičiaus gimtinėje. Jo metu išvysite dar nepažintą Joną Basanavičių, sužinosite apie jo lemtingą meilę čekų vokietaitei Gabrielai Eleonorai Mohl (1863–1889 m.). Atsiminimuose Tautos patriarchas rašė: „Ir aš nė manyti nemaniau, kad mano širdžiai teks pergyventi vieną svarbiausių momentų visame mano gyvenime – karštą meilę… Tai buvo geriausia ir gražiausia žmona pasaulyje… Po Elės mirties aš tapau seniu, ligotu žmogumi, kuo ne invalidu…“ Spektaklį režisavo Eglė Tulevičiūtė, vaidina Kristijonas Siparis (kaipo Jonas Basanavičius) ir Lina Krasnovaitė (kaipo Eleonoros vizija). Kostiumus vaidintojams įtaisė Zita Gustienė, talkino „Filigrania“.
Prieš spektaklį aplankysime Šilavoto davatkyną – neformalų moterų vienuolyną, veikusį beveik 100 metų, taip pat Šilavoto bažnyčią ir šalia jos buvusią NKVD laikinojo sulaikymo kamerą, kurioje kalinti suimtieji ir tremtin pasmerkti apylinkių gyventojai. Pabuvosime Sūduvos regiono puošmenoje – Paežerių dvaro sodyboje, Bartninkuose, prie bažnyčios, kurioje buvo pakrikštytas Jonas Basanavičius, liekanų ir, žinoma, Ožkabaliuose, jo gimtinėje, kur vyks dar viena ekskursija ir spektaklis.
Pasiūlymo kaina: 45 EUR/ASM. Kainą sudaro: autobuso ir salės nuoma, kelionės draudimas, spektaklio bilietas, ekskursijos vadovo paslauga, lankytinų objektų bei vietos gidų apmokėjimas. Bus galimybė pietauti Vilkaviškyje (5 EUR/ASM – mokėti patiems).

SVARBI PASTABA. Jei sudomino šis pasiūlymas, visų pirma, paskambinkite tel. 8687 16508 ir tik po to perveskite pinigus.
APMOKĖJIMAS. Mokėti pavedimu. Gavėjas Aurelija Arlauskienė sąsk. Nr. LT95 7044 0600 0518 2359 AB SEB bankas. Mokėjimo nurodyme pažymėti – Už 2019-08-10 ekskursiją/spektaklį. Apie pavedimą informuoti arba pavedimo kopiją atsiųsti el.paštu paulavosrespublika@gmail.com. Šiuo paštu taip pat informuoti, ar pietausite Vilkaviškyje. Jeigu taip, tai ką renkatės – sriubą, kokį kepsnį (vištiena, kiauliena, vegetariškas) – 5 EUR, be sriubos – 4 EUR. Ši informacija būtina.
Išvykimas iš Vilniaus (Spaudos rūmų automobilių stovėjimo aikštelė) 2019-08-10 7.30 val. , grįžimas apie 21.00 .
Kontaktiniai asmenys – Aurelija (8687 16508), Eglė (8650 44713), Kristijonas (8689 83689).

Kelionė į Gardiną

Laba diena Gerbiamos ir Gerbiamieji.

Pagal mūsų patvirtintą 2019 m. renginių planą, numatyta kelionė į buvusį karališką miestą Gardiną.

Siunčiu gautą iš kelionių organizatoriaus UAB KIVEDA pardavimų vadybininkės Dalios Rafal kelionės į Gardiną aprašymą

Su p. Dalia aptarėme keliaujančių registracijos klausimą. Visus pageidaujančius dalyvauti ekskursijoje (trys organizacijos LBKS, LRIKD, KRIVŪLĖ) – registruoja p. Dalia: Gedimino pr. 1, tel. 2 724 805, mob. 8 685 10318, el.p. centras@kiveda.lt.

Su p. Dalia sutarta, kad išvykstame liepos 27 d., šeštadienį, 6.00 val. iš aikštelės šalia Spaudos rūmų. Grįžtame apie 22.00 val.

Siūlau nedelsti ir iki 07.22 dienos registruotis į šią tikrai įdomią kelionę.

Linkiu sėkmės.

Pagarbiai,

Donatas Balčiauskas

Tel. 8 698 76500

Ant Tauro kalno bus įamžintos senosios kapinės

Šįkart plačiau prisiminkime istorines Vilniaus evangelikų liuteronų kapines, buvusias ant Tauro kalno. Sklypą kapinėms čia dar 1798 m. nupirko liuteronas, Vilniaus miesto tarybos narys Gotfrydas Hanas. Laidoti jose pradėta 1809 m. Dalis antkapių ir palaikų buvo perkelta iš senųjų Vilniaus liuteronų kapinių, nuo XVI a. vidurio veikusių Liejyklos gatvėje. Beje, užpernai Liejyklos gatvėje vykdant komercines statybas, buvo iškasta palaikų. Dėl šio fakto ketinta pradėti ikiteisminį tyrimą. Deja, kuo šis tyrimas baigėsi, ir koks tolesnis iškastų palaikų likimas, informacijos spaudoje aptikti nepavyko…

 Evangelikų liuteronų kapines ant Tauro kalno nuo 1810 m. supo mūrinė tvora, greta iškilo ligoninės-prieglaudos bei kapinių aptarnavimo pastatai. 1819-aisiais, taigi prieš du šimtus metų, pagal architekto Karolio Šildhauzo projektą kapinėse buvo pastatyta maža mūrinė bažnyčia, dar vadinta kapinių didžiąja koplyčia. Joje buvo altorius, vargonai, sakykla ir suolai. Panašiu metu kapinėse įrengta ir keletas koplytėlių, arba mauzoliejų.

 Nuo 1830 m. atskirame plote šiaurinėje kapinių dalyje laidoti ir Vilniaus evangelikai reformatai, nes senosios jų kapinės Pylimo gatvėje tuo metu jau buvo užpildytos.

 Kapinėse ant Tauro kalno buvo palaidota daug įvairių tautybių mokslo ir meno pasaulio žmonių, gydytojų, dvasininkų, miesto valdžios atstovų. Tarp jų XX a. pirmoje pusėje – Stefanija Jablonskienė, lietuvių literatūros vertėja į lenkų kalbą, Vilniaus universiteto profesorius, filosofijos daktaras Pranas Augustaitis, rašytojos Ievos Simonaitytės mama Etmė Budrienė ir daugelis kitų.

 Netrukus po Antrojo pasaulinio karo, sovietų okupacijos metais, šias vienas seniausių ir gražiausių Vilniaus kapinių nuspręsta likviduoti. Oficialus sprendimas uždaryti pusantro amžiaus veikusias kapines miesto valdžios priimtas 1958 m. Nepaisant kilusio visuomenės pasipiktinimo, 1962 m. kapinės pradėtos naikinti. Dalis antkapių buvo išsaugota, perkeliant juos į kitas kapines, tačiau dauguma jų brutaliai sunaikinti. Iki 1974 m. senųjų evangelikų kapinių ant Tauro kalno nebeliko, didžiosios koplyčios vietoje išdygo Santuokų rūmai. Vienintelis senąsias kapines menantis statinys – XIX a. pradžioje pastatyta Vilniaus universiteto chirurgijos profesoriaus Johano Frydricho Niškovskio šeimos koplytėlė-mauzoliejus ir keletas tvoros fragmentų.

 Senųjų Vilniaus evangelikų liuteronų kapinių ant Tauro kalno įamžinimu rūpinasi prieš trisdešimt metų atsikūrusi Vilniaus evangelikų liuteronų parapija. Šių metų birželio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas surengė Vilniaus evangelikų liuteronų senųjų kapinių komplekso teritorijos projektavimo pristatymą miesto visuomenei. Pristatymo metu kalbėta apie tai, kaip pasikeis Liuteronų sodu vadinsima istorinių kapinių komplekso teritorija tarp K. Kalinausko ir V. Mykolaičio-Putino gatvių, kas naujo joje atsiras, kaip bus pažymėtos senosios kapinės. Projektavimo darbams pasistūmėjus, visuomenė turėtų būti informuojama išsamiau.

 Apie tai informuoti ketiname ir Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos interneto svetainėje.

                                                                                                  Kęstutis Pulokas

Komentaras skambėjo radijo stoties XFM laidoje „Redaktoriaus žodis“, 2019 07 08

Šitaip XX a. pradžioje atrodė Vilniaus evangelikų liuteronų kapinių Didžioji koplyčia ant Tauro kalno, pastatyta 1819 m.