Prieš 430 metų Biržams suteiktos Magdeburgo teisės

Prieš 430 metų Biržams suteiktos Magdeburgo teisės

2019-08-05 | Kategorija: Istorija ir žmonės. Selonija.lt

Šiemet Biržai minėjo 430 metų, kai miestui buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Šis reikšmingas istorinis įvykis buvo iškilmingai paminėtas Biržų pilyje, kaip įžanga  į šiųmetinę miesto šventę. Į minėjimą susirinko ne tik biržiečiai,  miesto valdžia, politikai, bet ir garsūs istorikai, savo darbuose tyrinėję senųjų Biržų gyvenimą, kunigaikščių Radvilų dvaro istorijas: profesoriai Deimantas Karvelis, Raimonda Ragauskienė, Aivas Ragauskas.

Apie tai, ką reiškė miestui gauti Magdeburgo teises, kaip tai paveikė miesto raidą, biržiečiams ir svečiams pasakojo prof. A.Ragauskas. Jis atkreipė dėmesį, kad išsaugotas Biržų  miesto archyvas – retenybė šiais laikais, nes per Lietuvą viena po kitos ritosi įvairių sukrėtimų bangos: karai, ligos, okupacijos, nusinešdamos šimtus vertingų dokumentų. Vadinamasis slaptas archyvas – tai unikalus paveldas, išsaugotas pačių miestiečių iki 1973 m.(tais metais atiduotas nacionaliniam muziejui). Tarpukariu su archyvu supažindintas M.Yčas  teigė, kad jį išsaugojo slapta organizacija. Iš tiesų, anot prof. A.Ragausko, tai buvusių miestiečių pilietiškumo aktas. Profesoriaus nuomone, visas archyvas turėtų būti grąžintas į Biržus. Istorikas atkreipė dėmesį, kad tarptautinei bendrijai jis iki šiol lieka terra incognita, todėl derėtų archyvą parengti, išversti į kitas kalbas ir išleisti.  A.Ragauskas teigė, kad archyvas dar mažai tyrinėtas ir minėjo, kad jiedu su prof.D.Karveliu planuoja atskirą tyrimą.

Aivas Ragauskas

Anot profesoriaus, Biržai vystėsi tolygiai, iš kaimo peraugo į miestelį, iš jo – į miestą. Magdeburgo teisių suteikimas nebuvo Biržų miesto pradžia, tačiau tai jau buvo kita miesto kategorija. Biržai visą laiką buvo nedidelis miestas, privatus kunigaikščių Radvilų miestas, kurio svarbą didino gynybinė pilis ir išrūpinta iš valdovo privilegija – kelias iš Vilniaus į Rygą ėjo tik per Biržus. Gauti savivaldos teises nebuvo lengva netgi tokiai galingai giminei kaip Radvilos , tačiau galiausiai tokią teisę karalius Zigmantas Vaza miestui suteikė.

Profesorius Deimantas Karvelis

Mieste ėmėsi kurtis amatininkai, kuriuos Radvilos kvietėsi ir iš kitų šalių, kas savaitę vykdavo du turgūs bei du kartus per metus – didžiulės mugės, trunkančios po porą savaičių. Be to, pro Biržus ėjo strateginis Vilniaus – Rygos kelias ir miestas turėjo teisę stabdyti visus šiuo keliu keliaujančius keliauninkus.

Radvilos ėmėsi plėsti miestą, skleidė žinią apie sutektas teises, kvietėsi pirklius ir amatininkus iš kitų Lietuvos miestų bei užsienio, atleido miestiečius nuo mokesčių. Į Biržus atsikrausto karaimai iš Trakų, žydai, vokiečiai. XVI amžiuje Biržai buvo daugiaetninis, daugiakultūris miestas, kuriame visi turėjo veiklos ir nebuvo skriaudžiami. Radvilos mąstė LDK kategorijomis, miesto tautinė sudėtis neturėjo jokios reikšmės. Daug privilegijų turėjo žydai (daugiau teisių nei bet kuriame kitame Lietuvos mieste), vokiečiai jau XVII a. turėjo savo bažnyčią. Kiekvienam atvykstančiajam buvo žadamas namas, maistas ir mokesčių lengvatos. Kita vertus, nors miestiečiai buvo atleidžiami nuo mokesčių, jie turėjo daug kitų pareigų dvarui. Biržai buvo pasienio miestas su tvirtove, todėl miesto gyventojai turėjo daug pareigų, susijusių su pilies išlaikymu bei priežiūra. Suprantama, ir tais laikais būta nemažai gudruolių, piktnaudžiaujančių mokesčių lengvatų galimybėmis. Ne vienas apsukruolis už ,,dovanas“ gaudavo dokumentą, patvirtinantį gyvenamąją vietą Biržuose, nors iš tikrųjų gyveno ne mieste, ir taip galėdavo naudotis mokesčių lengvatomis, kurios buvo skirtos biržiečiams.

Mieste veikė amatininkų cechai ir brolijos, kurios taip pat spręsdavo daug klausimų ir konfliktų, susijusių su bendruomenės problemomis.

Į miestą kėlėsi vis nauji gyventojai. Anot prof. A.Ragausko, tuometiniai miestai – tai savotiškos kapinės: čia greit plinta infekcijos, žmonės trumpiau gyvena, todėl nuolat reikia naujų jėgų, kurios pildydavosi šalia esančių kaimų sąskaita, atvykėliais iš kitų miestų ir šalių.

Minėjimo svečiai: profesoriai R.Ragauskienė, A.Ragauskas, D.Karvelis, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas Žygintas Bučys

Prastėjant LDK geopolitinei situacijai, prastėjo ir Biržų gyvenimas. Karuose su Švedija Biržams, kaip miestui tvirtovei pirmajam  tekdavo patirti priešo kariuomenės smūgius, o 1704 m. švedai sugriovė Biržų pilį ir sudegino miestą. Miestas nebetenka savo strateginės reikšmės, pasikeičia ir savininkai – nuo 1804 m. Biržai priklauso Tiškevičiams.  

Nežiūrint vėliau užgriuvusių istorijos vėtrų, Magdeburgo teisių suteikimas – didžiulė sėkmė ir likimo dovana bet kuriam miestui, prof.A.Ragausko nuomone lygintina gal net ir su krikščionybės įvedimu. Nors ir ribotos buvo savivaldos galimybės, jos suteikė lemiamą postūmį to meto miesto gyventojams: suformavo tam tikrą miestiečių savivoką ir bendruomenės pilietiškumą, prisidėjo prie europietiško savivaldos susikūrimo, garantavo teisės viršenybę, kūrė atvirą visuomenę ir formavo universalią vakarietišką tapatybę.