Žymos archyvas: Ingė Lukšaitė

M. L. Rėzos vardo kultūros ir meno premija – Ingei Lukšaitei

regionunaujienos.lt

Neringos savivaldybės tarybos sprendimu devintoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija skirta docentei, humanitarinių mokslų habilituotai daktarei Ingei Lukšaitei.

Premija skirta atsižvelgus į Liudviko Rėzos kultūros centro tarybos (kuratoriumo) ir Neringos savivaldybės tarybos komiteto, atsakingo už kultūrą siūlymą bei įvertinus I. Lukšaitės ilgamečius Prūsijos/Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros tyrimus, turėjusius didelės reikšmės šių dienų regiono kultūros politikos formavimui.

Rekomendaciją dėl premijos skyrimo pateikė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas. Docentė, humanitarinių mokslų daktarė I. Lukšaitė yra viena pirmųjų mokslininkių Lietuvoje, pradėjusi tyrinėti Rytų Prūsijos istorijos ir kultūros horizontus. Ji yra paskelbusi daugiau nei 180 publikacijų, iš kurių išskirtini du solidūs tyrimai, apėmę Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros tematiką: 1999 m. išleista monografija „Reformacija Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje XVI dešimtmetis – XVII a. pirmasis dešimtmetis“ ir 2009 m. šaltinių rinkinys „Klaipėdos miesto ir valsčiaus evangelikų liuteronų bažnyčios vizitacijų 1676-1685 m. dokumentai.

Dėstydama kultūros istorijos pagrindus docentė, humanitarinių mokslų daktarė I. Lukšaitė Klaipėdos universitete paruošė daug gabių studentų, vėliau siejusių profesiją su pasirengta specialybe daugelyje valstybinių, privačių mokslo ir kultūros institucijų.

Už nuopelnus I. Lukšaitė apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu. Ji taip pat yra Martyno Mažvydo bei Lietuvos valstybinės mokslo premijų laureatė.

Premija I. Lukšaitei bus įteikta 2018 m. sausio 6 d. minint Martyno Liudviko Rėzos 242-ąsias gimimo metines. Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyks Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje.

XVI–XVII a. Reformacijos Lietuvoje reikšmė: naujovių keliai

Dr. doc. Ingė Lukšaitė

Reformacijos Lietuvoje istoriografijoje, peržvelgus ją bendriausiais bruožais tuo požiūriu, kaip suvokiama pati Reformacija, išsiskiria kelios pagrindinės istorikų grupės. Lenkijos ir Vokietijos istorikai Lietuvos Reformaciją laiko jų kultūrų išspinduliuotu rezultatu. Trumpai tariant, Reformacija vertinama kaip svetimų kultūrų sukeltas reiškinys. Ši pažiūra vyravo ir tarpukario Lietuvos katalikiškos pakraipos istorikų (A. Aleknos, S. Sužiedėlio) [1] darbuose.

Z. Ivinskis Reformacijos plitimo Lietuvoje priežastimi laikė pačios katalikų bažnyčios silpnumą, žemutinio dvasininkų sluoksnio nepakankamą pasirengimą darbui ir kaimyninių protestantiškų valstybių įtaką. [2] Kai kurie katalikiškos krypties istorikai (J. Purickis) [3] ir protestantų istorikai (J. Šepetys, K. Gudaitis) [4] žvelgė į ją kaip į Lietuvos istorinės raidos etapą, turėjusį savo gilumines priežastis. Šiai pozicijai pritarė dauguma Lietuvos pokario ir dabartinių istorikų, nurodydami skirtingas svarbiausias Reformacijos plitimo Lietuvoje priežastis.

I.Luksaite Skaityti toliau

Reformacijos paminklo kūrimo svarstymas

Viktorija Liauškaitė

Sausio 10 d. Lietuvos dailininkų sąjungoje prie apskrito stalo vyko būsimo Reformacijos paminklo kūrimo svarstymas – diskusija su skulptoriais, architektais, istorikais ir neabejingais mūsų krašto praeičiai bei ateičiai vilniečiais bei svečiais.

 „Šiandien čia susirinkome tam, kad nupūstume laiko dulkes nuo tų objektų, kurie yra nederamai užmiršti, apleisti. Toks yra – Reformatų parkas. Džiugu, jog Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi šio nelengvo darbo – įprasminti šią istorinę vietą. Norėtume, jog šioje sakralinėje istorinėje erdvėje rastų savo vietą paminklas, skirtas Lietuvos raštijos ir Reformacijos pradininkams. Dar 1996 metais draugijos nariai, finansiškai remiant Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai, Reformatų skvere atidengė paminklinį akmenį su įrašu: „Čia, buvusiose kapinėse bus pastatytas paminklas XVIa. Lietuvos reformacijos ir raštijos pradininkams“, – teigė Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas.

Vilniaus plano architektė – projekto vadovė Jurga Silvija Večerskyte – Šimeliūnė susirinkusiems pristatė Reformatų parko rekonstrukcijos projektą. Šios vietos tvarkymo darbai planuojama, jog prasidės šių metų balandžio, gegužės mėnesiais.

Doc. habil. dr. Ingės Lukšaitės teigimu, stebuklas būtų Vilniuje, jei atsirastų toks paminklas. „Būtina padėkoti prieš 500 metų gyvenusiems žmonėms ir puoselėjusiems Reformaciją. Toks paminklas skirtas Reformacijai, būtų priminimas, padėka asmenybėms, padėjusioms pagrindus lietuvių kalbai, jos kultūrai“ – teigė I.Lukšaitė.

Prof. habil. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė pasidžiaugė tokia paminklo idėja. “Vilnius Europos istoriografijoje pripažintas vienas iš aktyviausių Reformacijos pirmtakų regione. Todėl šis miestas prašyte prašosi Reformacijos istorijos įamžinimo ženklų. Pritarčiau tokiai idėjai – įamžinti Reformaciją paminklu, “ – dalinosi savo mintimis D. Pociūtė-Abukevičienė

Reformacijos paminklo kūrimo svarstyme dalyvavo daugelis specialistų, kurie mielai pasidalino savo pastebėjimais. Savo mintimis dėl būsimo Reformacijai paminklo sukūrimo išsakė ir gausiai dalyvavęs skulptorių būrys.

Primename, jog šalia šio parko ev. reformatai įsikūrė prieš beveik 400 metų. 1639 m. birželio 21 d. teismas priteisė reformatams patiems nusigriauti bažnytinį kompleksą ir išsikelti už miesto sienų į Pylimo gatvėje esančias reformatų kapines. Reiškia, reformatai jau buvo įsteigę kapines dabartinėje vietoje Pylimo g. ir pasistatė bažnyčią –  1640 m. pastatoma šeštoji penktoje vietoje Vilniaus reformatų bažnyčia ir, manomai, tai buvo vis dėlto mūrinė, sugriauta per rusų invaziją 1655 m.

Pasibaigus šiam karui 1661 m. pradėta statyti septinta bažnyčia. Pastaroji buvo visai sunaikinta  per ketvirtąjį – paskutinį Lietuvos reformatų Bažnyčios Unitas Lithuaniae (Lietuvos Vienata) pogromą. 1682 m. balandžio 2 d. rytą jėzuitų mokiniai ir suerzinta minia užpuolė reformatų bažnyčią ir kitus jai priklausančius pastatus. Pasigrobė varpus, kryžius, indus, dokumentus, iždą, nuvertė nuo kapų antkapius ir kryžius, ištraukė iš kapų mirusiuosius, juos apiplėšė, tyčiojosi, daužė akmenimis ir galiausiai sumetė į laužą. Po šio sugriovimo vėl toje pat vietoje apie 1685 m. buvo pastatyta jau tik  medinė aštunta reformatų bažnyčia, išstovėjusi apie 150 metų.

Kapinėse stovėjo Šreterių šeimos mauzoliejinė koplyčia, pastatyta 1777 m. Boguslavo Šreterio iniciatyva. Iš biografinių žinynų yra žinoma, kad šiose kapinėse yra palaidotas garsus kartografas Šarlis Hermanas de Pertė (Karol Herman de Perthées, 1740–1815), 1768 m. sudaręs Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės generalinį geografijos atlasą. 1980 m. šio žymaus žmogaus antkapinis paminklas su įrašu prancūzų kalba vakarinėje kapinių dalyje dar buvo. Šiuo metu kapo vieta nežinoma.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Gedimino Zemlicko nuotraukos

REFORMACIJOS dienos ir Jubiliejinis kunigaikščių RADVILŲ minėjimo vakaras

Viktorija Liauškaitė

Lapkričio 3 dieną Mokslų akademijoje įvyko disputas – „LDK savarankiškumo sargyboje,“ kurio dalyvės doc. Ingė Lukšaitė, prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė ir prof. Raimonda Ragauskienė.
Minėjimo vakarą pradėjo jungtinio Giesmės ir Pagirių dainorių choro atliekamos giesmės, vadovė ir dirigentė Janina Pamarnackienė.

Šiemet minimos Mikalojaus Radvilos Juodojo 5oo – osios  gimimo metinės. Taip pat prisimintas ir Mikalojus Radvila Rudasis. „Gerbiami istorijos mylėtojai, džiugu, jog taip gausiai šį vakarą susirinkote ir esate neabejingi mūsų tautos didžiavyriams – Radviloms, “ – vakarą sveikinimo žodžiu atidarė Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas. Trumpą sveikinimo žodį tarė Mokslų akademijos viceprezidentas prof. Domas Kaunas.

Prof. Raimonda Ragauskienė pradėjusi disputą, tarė, jog pusbroliai Radvilos Juodasis ir Rudasis norėtų, jog apie juos būtų šnekama. „Tačiau jie buvo labai giliai persismelkę patriarchiškumo dvasia ir nesuprastų, ką kalba apie juos trys moterys. Atsakyčiau trumpai – tokie dabar laikai, “ – šmaikštavo prof. R. Ragauskienė. Ji taip pat trumpai pristatė Radvilą Rudąjį, nes yra jo asmenybės tyrinėtoja.

Pratęsusi disputą prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė, kurios manymu, pusbroliai Radvilos buvę labai skirtingi charakteriais, visuomenine veikla. „Radvila Juodasis buvo spalvingesnė Europinio mąsto figūra. Jis pirmasis ir vienintelis lietuvis įtrauktas į draudžiamųjų knygų autorių sąrašą aktyvios kontrreformacijos metu. Taip pat jis diskutavo, susirašinėjo su Vakarų Europos lyderiais J. Kalvinu, H. Bulingeriu ir kitais, “ – teigė prof. D. Pociūtė-Abukevičienė.

Doc. Ingė Lukšaitė pasidžiaugė anksčiau kalbėjusiomis profesorėmis, jų įžvalgomis. „Kaip ir buvo minėta, jog Radvila Juodasis buvo įtakingesnis, už savo pusbrolį Rudąjį, tačiau pastarasis kaip reta sugebėjo atsirinkti ir telkti aplink save žmones. Labai įdomus yra Radvilų Juodojo ir Rudojo tarpusavio susirašinėjimas. Tikiu, jog tai kada nors bus išleista,“ –dalijosi mintimis doc. Ingė Lukšaitė.

Dar ilgai netilo kalbos ir klausimai iš gausiai susirinkusių disputo autorėms. Tikime, jog tokie renginiai skatina domėjimąsi Lietuvos istorija.

IMG_0783

IMG_0785

IMG_0782

IMG_0781

Lietuvą kūrusios ir tebekuriančios asmenybės – apie ką lituanistai ir istorikai šnekėjosi su XVI amžiaus protėviais

Lituanistų ir istorikų forumas „Lietuvą kūrusios ir tebekuriančios asmenybės, XIV a. Lietuvos politikai ir rašytojai: jų kūryba ir idėjos šiandien” Burbiškio dvare (Radviliškio r.). Straipsnis parengtas remiantis forumo dalyvių pranešimais.

Parengė Rūta SUCHODOLSKYTĖ, Trakai

(I.)

Pastatas, kuriame vyko forumas – buvusios arklidės

Gegužės 15 – 16 dienomis Radviliškio rajone, Burbiškių dvare, dar nenužydėjus tulpėms, įvyko lituanistų bei istorikų forumas „Lietuvą kūrusios ir tebekuriančios asmenybės, XIV a. Lietuvos politikai ir rašytojai: jų kūryba ir idėjos šiandien”. Forumo pranešėjai atspirties tašku pasirinko XVI a. ir aptarė to meto iškilias asmenybes, ypatingas dėmesys skirtas Mikalojui Radvilai Juodajam. Pirmąją paskaitą apie XVI a. II pusės Lietuvos modernizatorius skaitė forumo programos sudarytoja habil dr. Ingė Lukšaitė, vėliau išgirdome dr. Dariaus Kuolio paskaitą „Kad galėtume šnekučiuotis su protėviais”. Skaityti toliau

Istorikė Lukšaitė: žmogus negali nugyventi gyvenimo du kartus

http://www.alfa.lt/straipsnis/1296304/istorike-luksaite-zmogus-negali-nugyventi-gyvenimo-du-kartus

Nutautėjimas ir siekis gyventi geriau – aktualūs dabartinėje Didžiojoje Lietuvoje

Šį leidinį per jo pristatymą ne kartą pavadino paminklu, tą padarėte ir Jūs, bet iš pasisakiusiųjų pasigirdo replika, kad tai yra ne paminklas, o ginklas. Ar sutinkate su ja? – kultūros istorikei klausimus pateikiu po enciklopedijos apie Mažąją Lietuvą anglų kalba „Concise Encyclopaedia of Lithuania Minor“ (išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras) pristatymo Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje. Skaityti toliau

MATO PRETORIJAUS (1635-1704) PALIKIMAS IR PASLAPTYS

RD skelbimas 2014-09-17

Antradienį, rugsėjo 17 d. Rašytojų klube įvyko vieno žymiausių vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorikų, etnografų ir mitologų Mato Pretorijaus (1635-1704) palikimas ir paslaptys. Pranešimą skaitė doc. habil.dr. Ingė Lukšaitė, skambėjo etnomuzikologų Daivos ir Evaldo Vyčinų atliekamos XIX a. Mažosios Lietuvos dainos iš Liudviko Rėzos rinkinių.

Skaityti toliau

Renginys, skirtas Reformacijos dienai

Bažnyčios istorijos labirintai

Viktorija Liauškaitė

Mokslininkių disputas apie reformaciją Lietuvoje

2013-11-14

Lapkričio 5-ąją Lietuvos mokslų akademijoje vyko Reformacijos dienai skirtas disputas „Reformacija Lietuvoje: asmenybės, procesai, idėjos“, kuriame įžvalgomis dalinosi doc. habil. dr. Ingė Lukšaitė ir prof. habil. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė.
Pasak I.Lukšaitės, 16  amžiuje žmonių poreikis keistis ėjo per tikėjimą, todėl ir kilo reformacijos judėjimas Europoje. Po kurio laiko reformacija pasiekė ir Lietuvą, kuri, prabėgus šimtmečiui, t.y. 17 a. viduryje, jos įtakojama labai pasikeitė. D.Pociūtės-Abukevičienės teigimu,  Europoje reformacijos idėjos  sklido iš dviejų centrų – Vitembergo ir Ženevos. Jos pasiekė ir Lietuvą, kur sprendė tokius pačius klausimus, kaip ir Europoje. Skaityti toliau

TRYS MAŽOSIOS LIETUVOS KULTŪROS PAMINKLAI

Maloniai kviečiame į renginį (knygų mugę)

Mato Pretorijaus Prūsijos įdomybės, IV t.,

Teodoro Lepnerio Prūsų lietuvis,

Liudviko Rėzos Raštai, I t.: Lietuviškos Biblijos redaktorius

Knygų, išleistų Lietuvos mokslo tarybos lėšomis, sutiktuves.

Jos įvyks Vilniaus knygų mugės metu, šių metų vasario 23 dieną, 18 valandą,

Forume dalyvauja:

Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Matthias Mülmenstädt, Sigitas Narbutas, Elvyra Lazauskaitė, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė,

knygų rengėjos

Ingė Lukšaitė, Vilija Gerulaitienė, Liucija Citavičiūtė.