Žymų Archyvai: Martynas Liuteris

Vatikanas išleis pašto ženklą su Liuterio atvaizdu

Jei šiais metais iš Vatikano gausite laišką, nenustebkite ant jo pamatę Martyno Liuterio veidą. Vatikano filaletijos ir numizmatikos tarnyba išleido Vatikano pašto ženklą, pagerbiantį Martyną Liuterį, prieš 500 metų atsiskyrusį nuo Katalikų Bažnyčios.
Vatikanas reguliariai išleidžia pašto ženklus, monetas ar atminimo medalius, siekdamas įamžinti ypatingus įvykius, tokius kaip ypatingos popiežiaus kelionės ar šventųjų metų paskelbimas. Nuspręsta įamžinti ir pagerbti Liuterį bei protestantų reformaciją, nors šie metai žymi ir 100-ąsias Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Fatimoje metines.
Paprastai asmenys, vaizduojami pašto ženkluose, yra paskelbti šventaisiais. Pastaruoju metu taip pagerbta buvo Teresė iš Kalkutos, Jonas Paulius II bei Jonas XXIII. Tuo tarpu Liuteris ne tik nėra šventasis, bet ir Bažnyčios pasmerktas kaip eretikas, siekęs jos griūties.
Nors Vatikanas yra paminėjęs įvykius ar žmones, tiesiogiai nesusijusius su religija, pavyzdžiui, Čarlį Čapliną ar Berlyno sienos griūtį, Liuterio veikla turėjo labai aiškų religinį turinį, nukreiptą prieš Katalikų Bažnyčią.
Praeitais metais popiežius Pranciškus apsilankė Lunde, Švedijoje, ir dalyvavo 500-ųjų Reformacijos metinių minėjime. Jis taip pat Vatikane surengė ekumeninį renginį su liuteronais, kurio metu buvo įšstatyta Martyno Liuterio skulptūra. Be to, Pranciškus yra kalbėjęs apie galimybę liuteronams priimti Komuniją, o jo vadovaujama Vatikano tarnyba neseniai Liuterį pavadino „Evangelijos liudytoju“.

2017-uosius siūloma paskelbti Reformacijos metais

Seimas pradėjo svarstyti Seimo LSDP frakcijos seniūnės Irenos Šiaulienės pristatytą siūlymą 2017-uosius paskelbti Reformacijos metais.

Šį sprendimą Seimui siūloma priimti atsižvelgiant į tai, kad 2017 metais didelė dalis krikščioniškų šalių švęs 500-ąsias Reformacijos metines, kai 1517 m. Martynas Liuteris paskelbė savo tezes.

Nutarimo projekte pažymima, kad Reformacija suteikė Lietuvai daug iškilių asmenybių, kūrusių kalbą, veikusių raštijos ir kultūros srityje, formavusių švietimo sistemą (Martyno Mažvydo „Katekizmas“, Kristijono Donelaičio „Metai“, Jono Bretkūno pirmą kartą išversta „Biblija“, Abraomo Kulviečio veikla), paskatino naujus socialinius, ekonominius, politinius ir kultūrinius procesus, palikusius didelį pėdsaką ir Lietuvoje.

Kaip teigė I. Šiaulienė, Vatikane buvo sukurta bendra liuteronų ir katalikų komisija, parengusi dokumentą „Nuo konflikto iki bendrystės“, kurio intencija yra padėti Reformos sukaktį paminėti kaip bendrą tikėjimo išpažinimą, bendras vienybės paieškas.

Teikiamu nutarimo projektu Vyriausybei siūloma sudaryti Reformacijos metų komisiją, kuri iki 2016 m. gruodžio 1 d. parengtų Reformacijos metų programą; taip pat jai siūloma 2017 m. valstybės biudžete numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti.

Po pristatymo už Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų paskelbimo Reformacijos metais“ projektą (Nr. XIIP-4113) balsavo 48 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 12 parlamentarų. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gegužės 12 d.

www.lrs.lt