2011 m. lapkričio 3 dieną Lietuvos Mokslų akademijoje vyko Reformacijos dienai skirtas renginys.
Jame dalyvavo Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas prof. habil. dr. Sigitas Kregždė, giedojo Vilniaus reformatų choras „Giesmė“ ir gausus vilniečių bei miesto svečių būrys. Sveikinimo žodį tarė prof. S. Kregždė: „Sveikinu visus susirinkusiuosius Reformacijos dieno proga. Linkiu žinoti ir suprasti Reformacijos dvasią šiandien ir ją puoselėti ateities kartoms.“
Renginyje pristatyta 2009 m. išleista mokslinė monografija „Iš Radvilų giminės istorijos: Dubingių kunigaikštystė 1547–1808 m.“ Leidinio autoriai doc. dr. Deimantas Karvelis ir prof. habil. dr. Raimonda Ragauskienė noriai pasidalino su visais susirinkusiais monografijos įdomybėmis.
„Jau apie 15 m. kartu su kolega Deimantu Karveliu domimės Radvilų giminės istorija. 2005 m. pradėti archeologiniai tyrimai Dubingiuose paskatino mus imtis knygos rašymo apie didikus Radvilas. 2009 m. buvo išleista mokslinė monografija „Iš Radvilų giminės istorijos: Dubingių kunigaikštystė 1547–1808 m.“ Apgailestauju, jog šį vakarą negalite šios knygos įsigyti, nes visas tiražas jau seniai išparduotas ir mes mąstome pakartoti knygos tiražą“, – sakė R. Ragauskienė.
D. Karvelis taip pat pasidalino savo įspūdžiais rengiant monografiją. „Knyga gimė renkant informaciją apie Radvilas Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir kitų šalių archyvuose. Čia įdėta ne viskas, ką mums pavyko rasti. Manau tai yra puiki galimybė išleisti papildytą monografiją. Ir tai turėtų prisidėti prie „Radviliados” vardo garsinimo”, – pasakojo D.Karvelis. Istorikas kaip visuomet išliko įdomus ir dalinosi su vakaro svečiais neišsemiamomis istorinėmis žiniomis apie Radvilas. „Radvilos buvo viena įtakingiausių ir turtingiausių didikų giminių Lietuvoje iki pat 18 a. pradžios. Dubingiuose jie turėjo vieną iš 10 tūkst. turimų valdų Lietuvoje ir kitose aplinkinėse valstybėse. Netgi yra sakoma, jog Radvilų dvaruose niekada nesileisdavo saulė. Radvilos tikriausiai įsikūrė Dubingiuose, nes jie buvo arti sostinės Vilniaus, patogioje strateginėje vietoje, apsupti gražių bei derlingų žemių. Bėgant laikui nelikus vyriškosios giminės atstovų 18 a. pradžioje šios valdos perėjo grafų Tiškevičių žinion”– sakė D.Karvelis.
Dar ilgai netilo klausimai ir diskusijos su monografijos autoriais. Ne vienas išėjęs iš renginio vylėsi netrukus įsigyti papildytą monografiją apie Radvilas.
Viktorija Liauškaitė