Autoriaus Archyvai: Viktorija

Liudvikas Rėza: Tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos

Parašykite komentarą

Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija sostinės visuomenę kasmet pakviečia šventiškai paminėti Reformacijos dieną. Lietuvos mokslų akademijoje 2016 m. lapkričio 8 d. surengtas Liudviko Martyno Gedimino Rėzos (1776–1840) vakaras. Pranešimą „Liudvikas Rėza: tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos“ skaitė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, L. Rėzos raštų sudarytoja dr. Liucija Citavičiūtė, Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos 2014 m. laureatė. Publikuojame šį dr. L.Citavičiūtės pranešimą.

Liucija Citavičiūtė

LIUDVIKAS RĖZA: TARP MAŽOSIOS IR DIDŽIOSIOS LIETUVOS

Skiriama Martyno Liudviko Rėzos 240-osioms gimimo metinėms

Liudviką Rėzą prisimename ir kaip lietuvių kultūros vienytoją, nepaisiusį valstybinių ir konfesinių barjerų, tiltą tarp priešinguose Nemuno krantuose gyvenusių lietuvių, Rėzos žodžiais tariant – “Prūsų” ir “Rusų” Lietuvos. Rėza gyveno ir kūrė vienu metu su Lietuvos tautinio atgimimo šaukliais – Simonu Daukantu, Simonu Stanevičiumi, todėl jų veikloje galima rasti paralelių.

Rėzos gyvenimo credo: „Tikėk, dirbk dorai aukštesniam gėriui“ iškaltas jo antkapyje. Jame iškalti ir keturių knygų pavadinimai. Pietiniame šone pavaizduota atversta Biblija ir užrašas: Tai eſti Wiſſas ſʒwentas Raſʒtas. Šiauriniame šone – išrašyti kitų trijų knygų pavadinimai: Dainos, Donaleitis Jahresʒeiten, Prutena. Tai tarsi keturios kolonos, iškeliančios reikšmingiausius Rėzos darbus. Manytina, kad ir pats juos labiausiai vertino.

img_0031

Skaitykite toliau →

Liudviko Rėzos premija – akvarelininkui Romanui Borisovui

Parašykite komentarą

Lrytas.lt

Neringos savivaldybės įsteigta Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai ir Mažosios Lietuvos paveldui ir tradicijoms išsaugoti reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą šiemet skirta klaipėdiečiui dailininkui akvarelininkui, pedagogui ir buriuotojui Romanui Borisovui.

r-borisovas

Kuršių nerijos paveldo garsintojas

Iš Kuršių nerijos kilusio švietėjo, rašytojo, visuomenės veikėjo, Karaliaučiaus universiteto rektoriaus  Liudviko Rėzos premija skiriama Neringos savivaldybės tarybos sprendimu. Kandidatūras teikia  Juodkrantėje įsikūrusio Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumas.

Skiriant aštuntąją premiją, kuratoriumas vienbalsiai pritarė R.Borisovo kandidatūrai –  neringiškiai įvertino šio menininko indėlį įprasminant, įamžinant ir populiarinant buvusių lietuviškųjų Rytprūsių bei Mažosios Lietuvos kultūros bei istorijos paveldą. Vilniuje gimusio ir augusio, bet dabar pajūryje gyvenančio R.Borisovo kūriniuose dominuoja Kuršių nerijos, Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto motyvai, gyvenvietės, senosios architektūros vaizdai.

Per pastaruosius tris dešimtmečius R.Borisovas surengė apie 70 personalinių parodų ne tik Lietuvoje, bet ir prestižiniuose Europos šalių muziejuose bei meno galerijose. „R.Borisovo kūryba – vertingas palikimas ateities kartoms. Menininkas aktyviai dalyvauja Mažosios Lietuvos kultūrinėje veikloje,  reikšmingas jo indėlis pristatant ir populiarinant UNESCO į pasaulio gamtos ir kultūros vertybių sąrašą įtrauktą Kuršių neriją“, – pažymėjo Neringos meras Darius Jasaitis. Skaitykite toliau →

Patvirtintas Reformacijos metų planas

Parašykite komentarą

© Lietuvos žinios

Vyriausybė patvirtino planą, kaip Lietuvoje kitais metais bus minimos 500-osios Reformacijos metinės. Plane numatyta organizuoti Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų atminimo įamžinimo paminklo sostinės Reformatų parke skulptūrinių – architektūrinių idėjų konkursą.

Vyriausybė taip pat numato, kad kitąmet turės būti parengti turistiniai maršrutai reformacijos atminties keliais: „Protestantiškieji Radvilų keliai“, „Reformacija ir K.Donelaičio kelias“, „Lietuva ir reformacinė Europa: Vilnius-Vitenbergas-Siena-Vilnius“ bei išleistas kelionių vadovas.

Be kitų iniciatyvų, planuojama parengti ir išleisti evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų giesmių rinktinę bei kompaktinę plokštelę. Numatyta organizuoti ir įvairius seminarus, plenerus, diskusijas bei parodas reformacijos tema, leisti apie ją leidinius.

Reformacija buvo religinis sąjūdis, egzistavęs XV – XVII amžiaus Europoje. Jis siekė reformuoti Romos katalikybės doktriną, kultą ir bažnyčią. Reformacijos pradžia laikomi 1517 metai, kai Martinas Lutheris šiųmetinės Vokietijos mieste Vitenberge paskelbė savo garsiąsias 95 tezes, prikalęs jas prie bažnyčios durų.

bazn_vln_2013_d

Reformatų skveras

Parašykite komentarą

Lapkričio 16 dieną 14.05 val per Lietuvos Kultūros kanalą kviečiame žiūrėti laidą „Pradėk nuo savęs”, kurioje bus transliuojamas interviu su Donatu Balčiausku bei dr. Ina Dagyte – kalbės apie Reformatų skvero tvarkymą Vilniuje.

O Liudviku Rėzie w 240 rocznicę urodzin

Parašykite komentarą

http://pogon.lt/

Wczoraj w Akademii Nauk Litwy uroczyście zaznaczono  240 rocznicę urodzin Liudvika Gedimina Rėzy (1776 – 1840), litewskiego społecznego działacza w Prusach, lituanisty, teologa i folklorysty, profesora Uniwersytetu w Królewcu, wydawcy pierwszego zbioru pieśni litewskich oraz poematu Kristijonasa Donelaitisa  „Pory roku” (1818).

Referat, poświęcony dorobkowi  Liudvika Rėzy wygłosiła dr. Liucija Citavičiūtė. Spotkaniu towarzyszył występ zespołu folklorystycznego „Giedružė“ z Nidy pod kierunkiem Audronė Buržinskienė, który wykonał zebrane przez Liudvika Rėzę pieśni oraz melodie z tradycyjnego folkloru pomorza.

Jubileuszowe spotkanie zorganizowało Stowarzyszenie historii i kultury reformacji na Litwie (Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija).

Na zdjęciach: prowadzący spotkanie; zespół „Giedružė“:

 

Kviečiame „pavartyti“ XVIII a. portretų albumą

Parašykite komentarą

Spalio 30 d., sekmadienį, 14 ir 15 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius) lankytojams bus suteikta galimybė „pavartyti“ XVIII a. Radvilų giminės portretų albumą.

Radvilos – lietuvių kilmės didikų giminė, iškilusi XVI a. pradžioje ir vyravusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politiniame ir kultūriniame gyvenime iki XVII a. antrosios pusės, jos vaidmuo nesumenko ir XVIII amžiuje. Nė viena didikų giminė nei Lietuvoje, nei Lenkijoje nėra davusi valstybei tiek žymių ir garsių valstybininkų – ministrų, senatorių, karvedžių, kitų aukštų valstybės pareigūnų. Radvilos turėjo išskirtinę privilegiją saugoti Lietuvos valstybės archyvą. Kunigaikščiai Radvilos pasižymėjo kaip aktyvūs kultūros ir meno rėmėjai, mokslo mecenatai, bažnyčių ir vienuolynų steigėjai.

Radvilų iniciatyva įkurtoje pirmojoje spaustuvėje Nesvyžiuje išspausdinta Biblija lenkų kalba (svarbiausias šios spaustuvės darbas) ir daug kitų istorinę vertę turinčių leidinių. Vienas tokių – Radvilų giminės portretų albumas, išleistas 1758 metais.

Renginio vieta – Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus skaitykla (513 kab.).

Visus, norinčius prisiliesti prie vienos žymiausių Lietuvos didikų šeimos palikimo, kviečiame registruotis e. paštu diana.norkuniene@lnb.lt. Prašome nurodyti ekskursijos dalyvio (-ų) vardą (-us) ir pageidaujamą laiką (12 ar 15 val.)

Paslauga nemokama.

radvilu_herbas-4

 

Martynas Purvinas. Vydūnas, Bitėnų kapinės ir Lietuva 1991-aisiais metais

Parašykite komentarą

Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt

1987 m. po ilgų svarstymų ir pasmerkimų turėjau palikti Vilniaus inžinerinį statybos institutą kaip „nesovietinis dėstytojas“. Likęs be darbo ir ankstesnių įpareigojimų naštos, pasijutau laisvu ir nevaržomu žmogumi. Bandydamas pratęsti dar 1980 m. kraštotyrinės ekspedicijos metu pradėtus architektūrinio paveldo tyrimus Rusnės apylinkėse ir kviečiamas tuometinių vietos kraštotyrininkų, nuvykau į Šilutę, kur įstrigau ilgam laikui.

Pamaryje kaip neatrastas žemynas atsivėrė stulbinantys vietinio paveldo klodai – sovietinės okupacijos dešimtmečiais ignoruotos ir nutylėtos vertybės. Nors Lietuvoje tebevyravo gūdus sovietmetis, Maskvoje leista spauda jau pranešinėjo apie vykstančiąperestroiką, kai kuriuose centriniuose leidiniuose pasirodydavo stulbinančių žinių apie anksčiau nežinomus istorijos puslapius. Šilutėje aplankėme Jakštų šeimą, kalbėjomės su Petru Jakštu, okupacijos dešimtmečiais paslapčia rinkusiu žinių kruopeles apie krašto praeitį. Rengiau storus kraštotyrinių darbų tomus su daugybe nuotraukų iš Šilutės apylinkių (gali būti, kad visa tai vėlesnių perversmų laikais buvo sunaikinta kartu su kitais vietos kraštotyrininkų darbais). Tai veiklai talkino energingasis dr. Kazys Gaigalas, vietos kraštotyrininkų tuometinė vadovė Nina Judžentytė – Lauraitienė, vėliau Banių šeima iš Rusnės ir kiti. Skaitykite toliau →