Paspaudę šią nuorodą galite sužinoti apie L.Rėzos kultūros centre vykstančius renginius.
Spausti čia.
Liudviko Rėzos kultūros centro renginiai
Parašykite komentarą
Autoriaus Archyvai: Viktorija
Šventojoje stovyklaujantys Karaliaučiaus mokiniai kuria „Rėzaniumą“
Šventojoje veikiančioje Kaliningrado vaikų kūrybinėje stovykloje „Palikimas 3“, naudojant piešimo smėlyje techniką, kuriamas muzikinis animacinis filmas „Rėzaniumas“. Šiemet čia stovyklauja apie dvidešimt Kaliningrado srities mokyklų mokinių. Šią vaikų kūrybinę stovyklą parėmė Švietimo ir mokslo ministerija.
Trylikos šešiolikos metų paaugliams susidoroti su nelengva kūrybine užduotimi – pagal Liudviko Rėzos veiklos ir kūrybos motyvus sukurti animacinį muzikinį filmą – padeda jauni muzikos, teatro ir dailės profesionalai iš Vilniaus, Maskvos ir Kaliningrado.
Šių metų stovyklos tema pasirinkta pažymint Liudviko Rėzos 240 gimimo metines. Rėzaniumas – tai Liudviko Rėzos lėšomis pastatytas bendrabutis neturtingiems studentams. Šis pastatas yra išlikęs iki mūsų dienų.
Stovykloje taip pat mokomasi lietuvių kalbos ir liaudies dainų, rengiami lavinantys ir sportiniai žaidimai, pažintinės išvykos į Klaipėdą ir Palangą. Čia sukurtą muzikinį animacinį filmą vėliau galės išvysti Kaliningrado srities ir Lietuvos žiūrovai.
Mokinių kūrybines stovyklas trečius metus organizuoja Kaliningrado regioninė lietuvių kalbos mokytojų asociacija. Pirmosios dvi stovyklos, skirtos Kristijonui Donelaičiui ir Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui paminėti, buvo surengtos Kaliningrado srityje. Šio projekto sumanytojas ir vadovas – Kaliningrado regioninės lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas Aleksas Bartnikas.
Liepą Alantoje taip pat vyko Švietimo ir mokslo ministerijos paremta lietuvių kalbos ir kultūros stovykla, skirta Rusijos Šiaurės ir Sibiro lietuvių vaikams. Joje stovyklavo daugiau nei 30 vaikų.
O Rumšiškėse antrus metus buvo surengta užsienio lietuvių jaunimo, atvykusio iš 7 šalių, vasaros stovykla. Stovyklautojai pastatė miuziklą, kuriame skamba šiuolaikiškai aranžuotos lietuvių liaudies dainos.
Stovyklų tikslas – padėti lietuvių bendruomenėms užsienyje išsaugoti tautinę kultūrą, gimtąją kalbą, identitetą, palaikyti ir stiprinti ryšius su Lietuva.
Švietimo ir mokslo ministerijos
Komunikacijos skyrius
Reformacijos 500 metų sukakčiai artėjant
Arnoldas Piročkinas
Pagal paplitusią ir labai istoriografijoje įsigalėjusią nuomonę, vieno didžiausių krikščionybės raidoje sąjūdžių – reformacijos pradžia laikoma 1517 m. spalio 31 diena, kai augustinų vienuolis, Šv. Rašto profesorius Martynas Liuteris prie Vitenbergo bažnyčios durų prikalęs 95 tezes, kuriose buvo keliamos ypač skaudžios to meto Katalikų Bažnyčiai ir Vakarų Europos visuomenei religinio gyvenimo problemos. Jų centre būta atlaidų (indulgencijų) pardavinėjimo klausimo. Tos tezės ir buvo menka kibirkštis, iš kurios įsiliepsnojo didžiulis gaisras, veikiai pakeitęs Europoje intelektualinę struktūrą.
Reformacija – ne tik konfesinis reiškinys
Iš pradžių tų tezių paskelbimas ir svarstymai rodėsi esą tik nuo seno nesutariančių dviejų vienuolijų – augustinų ir dominikonų – ginčų, kaip vertinti atlaidų pardavinėjimą, nereikšmingas atvejis. Paskui ginčai išaugo į diskusiją kardinaliais krikščionių religijos postulatais. O baigėsi jos kruvinais karais ir protestantiškųjų Bažnyčių atskilimu nuo Katalikų Bažnyčios. Taigi reformacija daugelio žmonių akimis buvo tik konfesinis reiškinys. Toks požiūris tebėra paplitęs ir mūsų laikais, XXI a. pradžioje. Todėl esama realaus pavojaus, kad kitais metais, kai bus minima 500 m. sukaktis nuo reformacijos pradžios, žmonės tų konfesijų, kurios yra priešiškos ar abejingos reformacijos kryptims, neatkreips dėmesio į šią sukaktį. Tad iš anksto galima pasakyti, kad prielaida, jog reformacija esanti tik konfesinio pobūdžio, kliudė ir kliudys tokiems žmonėms ją įvertinti objektyviau, teisingiau.
Kas be ko, reformacija, kad ir mūsų tituluojama kaip pasaulinio masto reiškinys, toli gražu neturėjo poveikio visam pasauliui. Pirmaisiais jos šimtmečiais ji tiesiogiai nepasiekė Azijos tautų. Vargu ar kokių atgarsių sukėlė Rusijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje. Ko gero, jos būta ne tokios veiksmingos Italijoje, Prancūzijoje ar Austrijoje, Vengrijoje.
Tačiau šalia religinio poveikio reformacija ypač ryškių pažangių impulsų davė tokioms tautoms kaip šveicarai, vokiečiai, olandai, skandinavai, estai, latviai. Tikriausiai ir anglų dvasinio pasaulio raidą yra smarkiai paveikusios reformacijos idėjos. To poveikio esama tokio svaraus, kad jo ignoruoti negalėtų nė reformacijos konfesiniai priešininkai. Skaitykite toliau
Nesvyžiuje – lietuvių ir baltarusių tyrėjai
Gediminas Zemlickas
Lietuvos restauratoriai ir antropologai šią vasarą kartu su baltarusiais dalyvauja bendrame Lietuvos ir Baltarusijos projekte „LDK didikų Radvilų mauzoliejaus Nesvyžiaus bažnyčios rūsiuose tyrimai ir pritaikymo lankymui koncepcija“.
Baltarusijos nacionalinį istorijos ir kultūros muziejų-draustinį „Nesvyžius“ sudaro garsioji Radvilų pilis, kurią 1583–1604 metais pastatė Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, pilį supantis parkas ir Nesvyžiaus Kristaus kūno bažnyčia, ji drauge yra ir Radvilų giminės mauzoliejus. Amžino poilsio čia atgulė mažiausiai 72 šios iškilios giminės asmenys.
Bažnyčia ne kartą nukentėjo nuo potvynių, joje esantys kai kurie sarkofagai su palaikais yra kritinės būklės. Juos būtina ištirti, identifikuoti ir restauruoti, o bažnyčia tam lėšų neturi. Ligi šiol tenkinamasi, kad į naujas dėžes būtų surinkti pabirę kaulai.
Siekiant mauzoliejų tinkamai pritaikyti lankyti, bus parengta jo išsaugojimo, sutvarkymo koncepcija, atlikti pavyzdiniai antropologiniai ir architektūriniai tyrimai, medžio, metalo, akmens ir polichromijos konservavimo ir restauravimo darbai. Baltarusijos kolegų teigimu, juos atlikti pajėgūs Lietuvos specialistai, turintys nemažą tokios veiklos patirtį. Todėl ir buvo parengtas bendras projektas. Pagrindinis jo vykdytojas – Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. Projekto partneriai – Nacionalinis istorijos ir kultūros muziejus-draustinis „Nesvyžius“ ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. Projektas finansuojamas iš LR užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.
Birželio viduryje pradėtas vykdyti projektas neseniai buvo pristatytas per pirmąjį mokomąjį praktinį seminarą, surengtą Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Ta proga kalbinome Nacionalinio istorijos ir kultūros muziejaus-draustinio „Nesvyžius“ direktorių Sergejų Klimovą. Skaitykite toliau
DĖL Draugijos požiūrio į atkuriamą Reformatų sodą
„Rašytojų klube“ pristatyta doc. dr. Martyno Purvino knyga „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“
Klaipėdos krašto senųjų gyventojų registras, arba kaip išsaugoti ir puoselėti penktąjį Lietuvos regioną
Edmundas PAPLAUSKAS, Klaipėda, Vytautas Albertas GOCENTAS, Vilnius
Įvadinės pastabos
Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ įsikūrė 1989 m. gegužės 27 d. Klaipėdoje. Jos pavadinime pabrėžiami lietuvininko ir Mažosios Lietuvos vardai. Šio rašinio bendraautoriui Vytautui Albertui Gocentui teko būti liudininku, kaip šis bendrijos vardas buvo sudarytas. Anuomet kraštietė dailininkė Eva Erika Labutytė pasikvietė į bendrijos dokumentų rengimo būrelį, kuris susirinko Vilniaus universiteto doc. dr. Domo Kauno bute Vilniuje (Vinco Pietario g. 7).
Tuomet ir kilo reikalas naujai kraštiečių bendrijai pasivadinti. Visi sutiko, kad lietuvininkaiyra labai senas krašto gyventojų savivardis, bet liko nepanaudotas paties krašto pavadinimas Mažoji Lietuva. Tuomet jis ir pasiūlė juos abu panaudoti kartu junginyjeLietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“. Susirinkusiesiems pasiūlymas tiko. Kaip paskatinimą jam pavedė parengti ir bendrijos nuostatus bei programą. Bendrija kūrėsi prie Lietuvos kultūros fondo, kuriam vadovavo gamtininkas ir keliautojas prof. dr. Česlovas Kudaba. Turėta kitų draugijų tokių dokumentų pavyzdžių, tad parengti minėtus dokumentus nebuvo sudėtinga – jiems vienbalsiai pritarta ir steigiamajame bendrijos susiėjime.
Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ susirinkimo dalyviai (iš kairės): dailininkas, Klaipėdos universiteto doc. Linas Jankus, kraštietė Eva Milda Jankutė-Gerola ir kraštietis bei istorikas Dainius Elertas. Pjaulai, 2008 m. rugpjūtis. Juozo Vercinkevičiaus nuotr.
TREČIADIENIO VAKARAI Stasio Vainiūno namuose muziejuje
Gegužės 25 dieną, trečiadienį, 18 val. vyks vakaras – koncertas „Sugrąžintas į Tėvynę“ Stasio Vainiūnio namuose – muziejuje. Skirtas pianistui, muzikologui, kompozitoriui Vladui Jakubėnui.
Stanislovo Rapolionio premija – Aurelijai Arlauskienei
Lietuvių švietimo draugija RYTAS įkūrė Stanislovo Rapolionio premiją, kuria skatinami mokytojai, kultūros ir meno veikėjai, žurnalistai ir rašytojai už literatūrinę veiklą, tautinį ugdymą, Pietryčių Lietuvos istorinės praeities studijavimą.
Malonu ir džiugu pranešti, kad šiais metais Stanislovo Rapolionio premija paskirta žurnalistei ir rašytojai, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos narei Aurelijai Arlauskienei.
Aurelijai Arlauskienei premija įteikta gegužės 13 d. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje. Renginyje dalyvavo gausus Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos narių būrys, Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus nariai bei Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos moksleiviai.
Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje
Prie Gornostajiškių dvaro
Knygos „Chylinskio Biblijos istorijos šaltiniai“ pristatymas
Renginys skirtas 350-osioms Samuelio Boguslavo Chylinskio mirties metinėms paminėti.
Renginyje dalyvaus rinkinio sudarytoja ir knygos parengėja dr. Gina Kavaliūnaitė (Vilniaus universitetas), šaltinių vertėja iš lotynų ir lenkų kalbų prof. habil. dr. Eugenija Ulčinaitė (Vilniaus universitetas), Reformacijos istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė (Lietuvos istorijos institutas), Lietuvos literatūros, istorijos ir kultūros lotyniškų šaltinių specialistas doc. Mintautas Čiurinskas (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas). Kultūros vakarą ves Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriaus vadovė doc. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Evangelikų reformatų giesmes giedos jungtinis choras „Pagirių dainoriai“ ir evangelikų reformatų choras „Giesmė“ (vadovė Janina Pamarnackienė)
1660 m. Londone pradėta spausdinti pirmoji Biblija lietuvių kalba. Jos vertėjas – Samuelis Boguslavas Chylinskis. Baigęs Kėdainių gimnaziją, jis kelerius metus studijavo Franekerio akademijoje Olandijoje. Dėl XVII a. viduryje Lietuvoje kilusių karų baigęs mokslus nebegalėjo grįžti į tėvynę, todėl išvyko į Angliją. Ten, remiamas Oksfordo universiteto profesorių Džono Vilkinsono (John Wilkinson), Džono Voliso (John Wallis), grafo Roberto Boilo (Robert Boyle), žinomo kultūros veikėjo, Vilniaus kalvinistų gimnazijos rektoriaus Georgo Hartlibo brolio Samuelio Hartlibo ir kt., išvertė visą Šventąjį Raštą iš olandų kalbos į lietuvių ir išspausdino dalį Senojo Testamento. Pritrūkus lėšų, S. B. Chylinskio darbą jo globėjai pristatė Anglijos karaliui Karoliui II, šis paskelbė visuotines rinkliavas Biblijai lietuvių kalba spausdinti.
Chylinskio Biblijos istorijos šaltinių rinkinys apima laikotarpį nuo pirmųjų žinių apie Biblijos vertėjo S. B. Chylinskio tėvą iki 1702 m., kai Karaliaučiuje buvo išspausdintas vadinamasis Bitnerio (Bythner) Naujasis Testamentas. Rinkinyje daug naujos, ankstesnių Chylinskio Biblijos tyrėjų neminėtos medžiagos. Knygoje skelbiamos dokumentų faksimilės, transkripcija ir šaltinių vertimai į lietuvių kalbą.
Renginys nemokamas, tačiau būtina iš anksto registruotis.
