Autoriaus Archyvai: Viktorija

Lietuvą kūrusios ir tebekuriančios asmenybės – apie ką lituanistai ir istorikai šnekėjosi su XVI amžiaus protėviais

Parašykite komentarą

Lituanistų ir istorikų forumas „Lietuvą kūrusios ir tebekuriančios asmenybės, XIV a. Lietuvos politikai ir rašytojai: jų kūryba ir idėjos šiandien” Burbiškio dvare (Radviliškio r.). Straipsnis parengtas remiantis forumo dalyvių pranešimais.

Parengė Rūta SUCHODOLSKYTĖ, Trakai

(I.)

Pastatas, kuriame vyko forumas – buvusios arklidės

Gegužės 15 – 16 dienomis Radviliškio rajone, Burbiškių dvare, dar nenužydėjus tulpėms, įvyko lituanistų bei istorikų forumas „Lietuvą kūrusios ir tebekuriančios asmenybės, XIV a. Lietuvos politikai ir rašytojai: jų kūryba ir idėjos šiandien”. Forumo pranešėjai atspirties tašku pasirinko XVI a. ir aptarė to meto iškilias asmenybes, ypatingas dėmesys skirtas Mikalojui Radvilai Juodajam. Pirmąją paskaitą apie XVI a. II pusės Lietuvos modernizatorius skaitė forumo programos sudarytoja habil dr. Ingė Lukšaitė, vėliau išgirdome dr. Dariaus Kuolio paskaitą „Kad galėtume šnekučiuotis su protėviais”. Skaitykite toliau →

A. Piročkinas. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo belaukiant (I)

Parašykite komentarą

Kaip bus išspręsta svetimvardžių rašymo asmens dokumentuose problema?

Lietuvos Respublikos Seimas, grįžęs po vasaros pertraukos į savo rūmų salę, rudens sesijos pradžioje tikriausiai, kaip yra žadėta, svarstys svetimvardžių rašymo Lietuvos valstybės dokumentuose problemą ir priims dėl jo šiokį ar tokį nutarimą.

Lietuvių tautai jos kalbos rašyba, raidynas nuo XIX a. vidurio yra tapęs ypač brangiu ir jautriu dalyku. Dėl jo tūkstančiai knygnešių ir jų talkininkų buvo pasiryžę aukoti savo jėgas, sveikatą ir net gyvybę. Keturiasdešimt metų trukusi kova dėl lietuviško žodžio ir raidyno baigėsi tautos laimėjimu. Tačiau skaudūs prisiminimai apie bandymus klasta ir grubia jėga atimti raidyną nėra išblėsę iš žmonių atminties. Todėl ir dabar, kai pašalinės jėgos, iš esmės priešiškos lietuviams, speičia mus rašyti Lietuvos Respublikos piliečių lenkų vardus ir pavardes lietuviškuose dokumentuose tik lenkišku raidynu ar bent palikti raidę W, mūsų visuomenė nėra tikra, ar Lietuvos Respublikos Seimo narių dauguma pajėgs atsispirti šiems kėslams.

Skaitykite toliau →

Agluonoje bus atidengtas paminklas Lietuvos karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai

Parašykite komentarą

Rugsėjo 20 dieną 12.00 val. Agluonoje (Latvija) bus iškilmingai atidengtas paminklas Lietuvos karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai. Prieš kelis metus vykusiame paminklo konkurse, kuriame dalyvavo devyni Lietuvos ir Latvijos skulptoriai, geriausiu buvo pripažintas skulptoriaus Vidmanto Gylikio kartu su architektais Jonu Anuškevičiumi ir Vyteniu Izokaičiu parengtas paminklo projektas. Antrąją vietą šiame konkurse laimėjo Utenos dailės mokyklos direktoriaus pavaduotojas skulptorius Giedrius Mazūras.

Paminklo statybos iniciatoriai – Utenos dailės mokyklos direktorius Jonas Pleckevičius ir Latvijos Dailės akademijos profesorius, Rezeknės vidurinės dailės ir dizaino mokyklos direktorius Osvaldas Zvejsalniekas. Lėšų darbams surinkta iš privačių rėmėjų, prisidėjo ir Lietuvos bei Latvijos savivaldybės.  Latvijos Dailės akademijos profesorius Osvaldas Zvejsalniekas, kviesdamas paremti paminklo statybą, sakė: „Turėtume suprasti, kad tai nėra paminklas kažkokiam svetimšaliui valdovui. Tai buvo vienintelė baltų karalių šeima mūsų istorijoje, kurios šaknys siekia Latviją.” Manoma, kad  Mindaugas 1263 metais buvo nužudytas ir palaidotas būtent Agluonoje – miestelyje tarp Daugpilio ir Rėzeknės.

karalius Mindaugas

Laikraščio „Utenos diena” inf.

TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA „REFORMATIO BALTICA. REFORMACIJOS KULTŪRINĖ ĮTAKA BALTIJOS JŪROS REGIONO METROPOLIJOMS“

Parašykite komentarą

2017 m. minėsime 500-ąsias Reformacijos metines. Reformacija padarė didelę įtaką Naujųjų laikų Baltijos jūros regiono valstybių kultūrinei ir politinei raidai.

Maloniai kviečiame dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Reformatio baltica. Reformacijos kultūrinė įtaka Baltijos jūros regiono metropolijoms“, kuri vyks 2015 m. rugsėjo 9-13 d. Vilniaus universitete ir Vilniaus universiteto bibliotekoje (Universiteto g. 3, Vilnius).

Kongresą inicijuoja ir organizuoja Greifsvaldo universitetas (Vokietija), Hamburgo universitetas (Vokietija), Klaipėdos universitetas, Vilniaus universiteto biblioteka. Kongrese dalyvaus daugiau nei 100 mokslininkų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos, JAV ir kt.

Plačiau apie šią konferenciją rasite čia: http://www.reformatiobaltica.mb.vu.lt/.

Atgarsiai iš kelionės po Pietryčių Lietuvą

Parašykite komentarą

Viktorija Liauškaitė

Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos iniciatyva birželio 6 dieną įvyko biografinė vienos dienos ekskursija po Pietryčių Lietuvą. Labai malonu pažymėti tai, jog šios ekskursijos vadovė buvo draugijos valdybos narė profesionali gidė ir kelionių vadovė Aurelija Arlauskienė.
Oras tą dieną buvo kaip niekados vasariškas ir visi su nekantrumu rinkosi į autobusą. Keliautojų susirinko visai nemenkas būrys – net per 40! Tarp jų draugijos valdybos nariai, žurnalistai ir neabejingi Lietuvos istorijos entuziastai. Visus susirinkusius pasveikino ir palinkėjo geros kelionės Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas. Skaitykite toliau →

Ar žinote: Vingio botanikos sode – ir Lietuvos Reformacijos šaknys…

Parašykite komentarą

Gegužės 15 d. reformatės senjorės išsiruošė į tulpių žydėjimą, ne, ne į jomis garsėjantį Burbiškio dvarą, kuris sutraukia daug lietuvių, o į Vingio parko vakarinėje dalyje beveik prieš šimtą metų įkurtą Botanikos sodą. Skaitykite toliau →

Rimas Žaromskis. Biržams yra ko pavydėti

Parašykite komentarą

Biržai – išskirtinį istorinį ir gamtos paveldą turintis miestas, savo renesansine bastionine tvirtove garsėjantis ne tik Lietuvoje, bet ir plačiame Europos regione. Biržų pilis neatsiejamai susijusi su Širvėnos ežeru, nes abu šie objektai yra tų pačių Radvilų veiklos palikimas.
Kiekvieną kartą lankydamasis Biržuose, kuriuose prabėgo mano vaikystė, tiesiog pajuntu trauką aplankyti pilį (ypač atstačius senąjį arsenalą), paplaukioti valtimi po ežerą, praeiti garsiuoju lieptu į Astravą. Antra vertus, išplaukus į ežerą pajunti lyg kažkokio tikslo trūkumą. Dažniausiai žmonės valtimi iriasi į Meilės salą, bet joje išlipę į krantą ir apsidairę patiria net tam tikrą nusivylimą: juk tik reto lankytojo dėmesį patraukia paukščiai ar saloje tarpstančios augalijos įvairovė. Skaitykite toliau →