Temos Archyvai: Renginiai

Rugsėjo 3–5 d. Radvilų palaikų pagerbimo ir perlaidojimo programa

Dubingių piliavietė yra vienas iš įdomiausių archeologinių, istorinių ir memorialinių kompleksų Lietuvoje.

Dubingiai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minimi XIV a. Čia buvo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pilis, kuri XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje perėjo Radviloms. Skaitykite toliau →

Vilniuje paminėtos Jono Kalvino 500-osios gimimo metinės

Rugsėjo 24 d. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos mažojoje salėje, vyko renginys, skirtas paminėti didžiojo reformatoriaus ir protestantų teologo Jono Kalvino (1509 – 1564) penkišimtąsias gimimo metines. Renginį organizavo Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija. Skaitykite toliau →

Kelionės „Kunigaikščių Radvilų takais“ įspūdžiai

Į Biržus iš Vilniaus galima nuvažiuoti per keletą valandų. Bet liepos 25 d. vilniečiai pasiekė Biržus po gerų aštuonių valandų, nes keliavo per Dubingius, Vyžuonas, Svėdasus, Salas bei Papilį Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos ir Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pakviesti į tradicinę kasmet organizuojamą kelionę „Kunigaikščių Radvilų takais“. Šiais metais buvo itin daug norinčių keliauti – daugiau kaip 50 smalsių žmonių, vos tilpusių į didžiulį autobusą. Skaitykite toliau →

Ar švęsime lietuviškos S. B. Chylinskio Biblijos 350 metų sukaktį?

Gegužės pradžioje turėjau progą dalyvauti Vilniaus evangelikų reformatų renginyje – negausiam rateliui buvo pristatytas Lazdijuose gimusio ir Kėdainiuose brendusio Samuelio Boguslavo Chylinskio „Senojo Testamento“ lietuviško vertimo ir olandiško originalo bei Oksforde išleistų knygelių, kuriose Chylinskis rašė apie Biblijos vertimo į lietuvių kalbą būtinumą, faksimilės („Vetus Testamentum Litvanicâ Lingvâ donatum a Samuelo Boguslao Chylinski“; parengė Gina Kavaliūnaitė, išleido Lietuvių kalbos institutas, 2008 m., 912 p.). Skaitykite toliau →

Dviejų lietuvybės ąžuolų jubiliejai

 2008 m. rugsėjo 18 d. Signatarų namų salėje (Pilies g. 26, Vilnius) įvyko vakaras, skirtas 1918-ųjų metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarų kunigo Alfonso Petrulio 135-osioms ir Jokūbo Šerno 120-osioms gimimo metinėms paminėti. Jo rengėjai: Lietuvos nacionalinis muziejus, Vasario 16-osios klubas, Lietuvos Reformacijos istorijos bei kultūros draugija. Minėjimas prasidėjo Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos moksleivių koncertu. 

Merkelis Petkevičius – lietuviškos reformatų raštijos pradininkas

 2008 m. spalio 30 d. Vilniuje „Žinijos“ draugijos Mažojoje salėje (Vilniaus g. 22) įvyko renginys, skirtas Reformacijos dienai paminėti. Jį surengė Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros bei „Žinijos“ draugijos. Vakaras prasidėjo Reformacijos himnu-giesme „Tvirčiausia apsaugos pilis yra mums Viešpats Dievas“ (žodžiai ir melodija Martyno Liuterio). Ją ir dar kelias giesmes pakiliai atliko Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios choras „Giesmė“ (vad. Janina Pamarnackienė). Skaitykite toliau →

Lietuvos reformatai minėjo 450-ąsias pirmojo Sinodo metines

Rugsėjo 15-16 d. Biržuose minėta Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Pirmojo Sinodo 450 metų sukaktis. Šia proga sušauktas neeilinis jubiliejinis Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios-Unitas Lithuaniae sinodas bei surengta tarptautinė mokslinė konferencija. Šventėje dalyvavo itin gausus būrys skirtingų bažnyčių tikinčiųjų, dvasininkų bei valdžios atstovų iš Lietuvos ir užsienio šalių. Skaitykite toliau →

Reformatų istorijos mylėtojai minėjo kunigaikščio J.Radvilos 395-ąsias gimimo metines

Gruodžio 4 dieną Vilniaus Karininkų ramovėje Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija kartu su biržiečių kraštiečių klubu „Krivulė“ surengė Lietuvos didžiojo etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos 395 metų gimimo jubiliejaus pagerbimą. Jo metu pristatytas papiliečio Valentino Dagio istorinis romanas „Sakmė apie Jonušą“. Skaitykite toliau →

Tauragės liuteronų parapijai – 440 metų

Šiais metais Tauragė šventė garbingą jubiliejų – sukako 500 metų nuo jos pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose (1507 m. funduota katalikų bažnyčia). 1549 m. Melchiorui (Merkeliui) Šemetai vedus Onos Bartoševičiūtės-Hlebavičienės dukterį Elžbietą, 1552 m. Tauragė atiteko Šemetoms. 1567 m. Žemaitijos kaštelionas M. Šemeta miestelyje pastatydino evangelikų liuteronų bažnyčią ir įsteigė parapiją. Iki šiol istorikai šiuos nuopelnus priskirdavo jo sūnui Jonui Šemetai. 1567 m. birželio 24 d. naujai bendruomenei išlaikyti M. Šemeta skyrė apie 30 ha ariamos žemės ir keturis kumečius iš Butkelių kaimo. Tais pačiais metais buvo pakviestas ir pirmasis liuteronų kunigas Tomas Rydonskis. Skaitykite toliau →